≡ Menu

žaltys ir Gordijaus mazgas

sapnavau žaltį su užmegztu “Gordijaus mazgu”.

mazgas buvo padarytas iš paties žalčio – t.y. kažkas jį “užmezgė”, ties uodega, kaip virvelę. (gali būti, kad jis pats tai ir padarė.)

mazgas užmegztas standžiai, tvirtai. atrišti jį bus nelengva labai.

(taip standžiai, kad toje vietoje turėjo būti sutraiškyti visi kaulai ir užspaustos visos kraujagyslės. bet sapne, kaip filmuke, tokie dalykai absoliučiai netrukdo.)

sapnas šioje vietoje vyko blyksniais, kaip video klipe ar animacijoje:

  • Žiūrėk!.. žaltys su “užmegzta uodga”!.. ant žemės priešais mus;
    [blyksnis, kitas rakursas]
  • Padėkim jam, reikia atrišti tą mazgą (einam artyn);
    [blyksnis, kitas rakursas]
  • Žaltys iš lėto šliaužia tolyn, nenori, kad jam padėtume;
    [blyksnis, kitas rakursas]
  • Žaltys jau be mazgo!.. Oho.. kaip netikėta ir keista..;
    [blyksnis, kitas rakursas]
  • O va ir uodega… Nukirsta ties ta dalimi, kur buvo užmegztas mazgas.
    [blyksnis, kitas rakursas]

Tada žiūriu į pilną, tiesų, “naują” žaltį ir suprantu, kad..

Jis pats “nusikirto” sau uodega ties mazgu tam, kad atsikratytų to mazgo.

Ir kad dabar jam reikia atgauti jėgas – nes nusikirsti uodegą ir tada ją iš naujo atsiauginti sveiką, tiesią ir gražią pareikalavo jėgų – todėl geriau jį palikti ramybėje.

Nueinu.

<<< >>>

pabundu ir suprantu, kad žaltys esu aš. ir kad man metas pačiam “nukirsti sau uodegą” ten, kur “užmazgyta, neatrišamai”:

savo seną istoriją, senas pasakas, kurias pats sau pasakoju ir kuriomis vis dar tikiu (nes patogu tikėti jomis), senus bjaurius įpročius ir visą kitą, kas stabdė mane iki šiol.

senus įsitikinimus, netinkamą požiūrį, ribojančias prielaidas, atsisakymą veikti ir t.t.

<<< >>>

vidinis signalas siunčia žinutę – iš gelmių į paviršių, pats sau.

jau laikas, jau laikas, jau laikas, jau..

ačiū. klausau. supratau.

<<< >>>

L.

P.S. įdomu, kad tai yra tema, kurią jaučiau bręstant viduje jau kurį laiką. tas.. paradoksalus suvokimas, kad pokytis vyksta ir laipsniškai, diena iš dienos, mažais žingsneliais kas dieną ir vienu dideliu, esminiu pokyčiu per akimirką – kai tie maži žingsneliai pasiekė kritinę ribą ir peržengė tam tikrą “slenkstį”.

taip pat įdomu pastebėti, kad “Gordijaus” mazgą – kaip žodžių rinkinį, be konkretaus konteksto, kurį dabar galėčiau prisiminti – perskaičiau prieš pat užmigdamas knygoje

The Courage to Be Disliked

by Ichiro Kishimi and Fumitake Koga

sapnų pasauliui išties labai lengva daryti įtaką sufleruojant vieną ar kitą kryptį – panašu, kad gelmės viduje, kurios kuria mūsų sapnus, tik ir laukia, kada joms paduosime kokios nors medžiagos iš kurios galima būtų kurti sapnus.

ir mes ją duodame, tą medžiagą sapnams kurti – vienokią ar kitokią, bet nuolatos, neišvengiamai.

kokios kokybės medžiagą patieksi, tokios krypties sapną turėsi.

tie patys dėsniai, kaip ir visame kitame.

čiau, bučkis, ate.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment