≡ Menu

Vis dar nenoriu nieko rašyti..

Vis dar nenoriu nieko rašyti..

Vis dar sklando mano dvasia pirmyn ir atgal, rinkdama informaciją iš galingiausios šios vasaros patirties.

Nežinau, ką noriu šįkart pasakyti..

Be to, kad vėl buvau absoliučiai apdovanotas liudyti save, savo mylimasias ir savo draugus – gyvą paslaptį sinchronizuotoje, dieviškoje tėkmėje, trunkančioje bent dvi paras.

Pilnatvė..

Atrodo, kad šis žodis pagaliau tapo kūnu mano suvokimo sistemoje ir įgavo visiškai naują, gyvai patiriamą prasmę.

Tikiu..

Kad rytoj būsiu dar labiau čia – žemiškoje, žodinėje plotmėje – ir vėl galėsiu komunikuoti bei vykdyti visus tuos lobius, kurie per savaitgalį su Gentimi susijungė giliai viduje.

Dė-ko-ju..

Visiems ir viskam. Mums ir Tau ir sau.

Daug meilės..

Keliaujam toliau:;)

L.

P.S. Priversti save “parašyti bent ką nors, nors ir absoliučiai nenoriu” – ne tokia jau ir bloga mintis. Bet džiaugiuosi, kad nedariau to anksčiau.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment