≡ Menu

Tikslas, kuris yra vertas kelionės. II dalis.

“Tikslas kartais tėra kažkas, į ką gali taikytis.”

Bruce Lee

“Dauguma dalykų, kuriuos Tu matai aplink save, buvo sukurti žmonių, kurie nei geresni, nei protingesni už Tave.”

Steve Jobs

Žvelgiant atgal, vieni geriausių mano gyvenimo prisiminimų neabejotinai kyla iš patirčių, kuriose aš dirbau kartu su kitais žmonėmis į bendrą, mus įkvepiantį tikslą:

  • Kurti Space Dragon (kūrybinės energijos eliksyrą) arba ZenWork (minimalistinius baldus meditacijai, žaidimui ir darbui);
  • Dėti visą širdį ir protą organizuojant Išskirtinių Patyrimų Savaitgalius, Autentiškų Patyrimų Erdvę arba Karių Kūrėjų kursus;
  • Daryti kartu Ryto Ritualus – kiekvieną darbo dieną, pusę metų iš eilės;
  • Gaminti “Dėmesio Gaudykles” – erdvės papuošalus su žinute;
  • Organizuoti “Šokių Erdves”, dedikuotas laisvam judesiui;

Ir t.t.

Žmonės, kurie yra mane sutikę gyvai, dažniausiai galvoja, kad aš esu ekstravertas – nesiginčysiu, man tai nėra svetima – bet manyje gyvena ir labai stiprus vidinis intravertas taip pat:

Aš jaučiu nenumaldomą poreikį periodiškai užsidaryti nuo išorinio pasaulio ištisoms savaitėms – kartais mėnesiams – tam, kad galėčiau panerti giliai į save ir mane dominančias temas.

Knygų skaitymas, sąmoningas badavimas, meditacija, mąstymas, balansavimas tarp sapno, svajonės ir realybės, eskizavimas, projektavimas, rašymas, judėjimas, kvėpavimo pratimai ir sportas – tai yra mano praktikos, gyvenant vidinio intraverto ritmu.

Tačiau šie “giluminiai nardymai” egzistuoja tam, kad iš jų galėčiau parnešti kažką tikrai įdomaus, konkretaus ir vertingo kitiems.

Savo šeimai, savo genčiai, savo bendruomenei. Mums ir jiems ir Tau.

Aš nežinau ar šios vizijos, kurios teka per mane ir kurių išvengti aš tiesiog negaliu, yra iš tikro vertingos.

Gali būti, kad tai tik mano “ego haliucinacijos” – priimu tai.

Bet taip pat žinau, kad..

Spręsti, kas iš tikro vertinga kitiems žmonėms
ir visuomenei, o kas ne – tiesiog ne mano užduotis.

“Turi teisę tik į savo darbą, bet ne į savo darbo vaisius” rašoma Bhagavad-gitoje.

Mano užduotis – tiesiog pasirodyti kasdien, dirbti ta kryptimi, kurią man diktuoja širdis, įdėti į kūrybinį procesą geriausią, ką aš galiu, o tada atiduoti savo darbo vaisius kitų vertinimui, neprisirišant prie rezultato.

Kai stabteliu apie tai pamąstyti, suprantu, kad esu absoliučiai laimingas jau vien dėl to, kad galiu tai daryti – kad galiu dalintis per mane tekančiomis ir besiskleidžiančiomis vizijomis, idėjomis bei galimybėmis su Tavimi.

Man vis sunkiau nusipurtyti jausmo, kad ta vizija, kuri gyvena manyje – patyriminis universitetas ir “Baltų Havajai” – iš tiesų yra nepriklausoma, autonomiška būtybė, kuri nori manifestuotis ir patirti save fizinėje realybėje.

O aš esu tiesiog “kanalas”, kurį ji išsirinko savo “programinio kodo”, savo žinutės transliavimui į pasaulį.

Tai pasakius, aš jaučiu didelę pagarbą, nuostabą ir džiaugsmą, kad galiu bendrauti su šia būtybe.

Nes:

A. Kryptis yra neišvengiama – mes visi judame per savo gyvenimą viena ar kita kryptimi ir visi kažkur atkeliausime gyvenimo pabaigoje.

“Visi keliai veda į niekur” sakė don Chuanas iš C. Castaneda knygų, todėl svarbu periodiškai paklausti savęs “ar Tavo kelias turi širdį?”.

B. Kryptį nustato vizija arba tikslas – todėl verta rinktis tokį tikslą, kuris būtų vertas kelionės.

Kryptis, kuria keliauti kviečia “Baltų Havajai”, mane džiugina, įkvepia ir užpildo – atrodo lengva, prasminga ir gera keliauti šia kryptimi.

C. Konkretus, aiškus, prasmingas tikslas koncentruoja energiją,
uždega vidinius variklius, aktyvuoja vaizduotę ir suvienija išteklius bei jėgas.

Ryšys su kitais žmonėmis per kūrybinę veiklą – neabejotinai, tai yra viena įdomiausių temų, kuri vis iš naujo sukasi manyje:

  • Kokius žmones aš sutiksiu šiame kelyje?
  • Su kuo aš dirbsiu, kursiu, praktikuosiu ir žaisiu?
  • Kas bus tie “MES”, kurie įkurs Baltų Havajus?
  • Kaip ši kūrybinė kelionė transformuos mus?
  • Kokia jungtine galia mes galime tapti?

Tada:

Ką mes galėsime prisiminti, iš ko juoktis, apie ką kalbėti ir apie ką tylėti kartu, kai žvelgsime atgal į nueitą kelią už 5, 10 ar 20 metų?

Ir galiausiai:

Kokias dovanas mes galime palikti ateities kartoms,
jei tik nuspręsime vieningai dirbti kartu
vardan bendro tikslo?

Atiduodami Žemei, Lietuvai ir pasauliui geriausia, ką turime, kasdien.

Kūnu, protu ir širdimi.

Manyje gyvas jausmas, kad..

..mes iš tiesų galime tapti tais globėjais-milžinais, nuo kurių sukurtos starto aikštelės galės drąsiai atsispirti ateities kartos.

Vidinių ir išorinių erdvių tyrinėtojai, neriantys į anksčiau nepažintas gelmas ir pasiekiantys anksčiau nepatirtas aukštumas.

Su Dievo palaiminimu, tegul taip ir bus.

O dabar..

Mano darbas atlikti pirmąjį žingsnį – nupiešti viziją, išdėlioti žemėlapį, pristatyti priežastis ir pakviesti Tave į bendrą kelionę.

Į Baltų Havajus, dvasinių startuolių slėnį, kurio patyriminio universiteto vardas pasaulyje ir toliau garsiai skamba.

Kaip giluminis varpas iš Tavo širdies.

Daug meilės ir..

..varom toliau! :;)

L.

P.S. Fju.. Atrodo, kad pagaliau padėjau pamatus Kario Kūrėjo bokštelio pristatymui – mažam, tačiau begaliniam pastatui, kuris bus svarbi patyriminio universiteto dalis.

Pagaliau. Man patinka tas jausmas, kai yra “pagaliau”. ::)

P.P.S. Sneak peak – Baltų Havajų patyriminio universiteto studentų bendrabutis:

(Eskizinė vizualizacija.)

Kareivinių bei vienuolyno junginys, kuriame periodiškai užsikurs ir tarpgalaktinis festivalis.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment