≡ Menu

Sujungtas. Sklidinas. Sujungtas.

Savaitgalį vyko ketvirtasis tradicinis plaukimas “baidarėmis į Miško Uostą”, kuris tapo tikru minifestivaliu.

Šimtas žmonių magiškai jaukiame Kampuočio ežero pusiasalyje – draugai ir draugų draugai – su laužais, pirtimi, gyvo garso koncertu, kakavos ceremonija, gyvai atliekamos elektroninės muzikos ir afrikos būgnų sinteze, šokiais..

Bei visais tais nenusakomais “grupės tėkmės” nuotykiais, stebuklais, istorijomis, kurios gali įvykti tik tarp sielomis artimų žmonių ir tik gamtoje.

Lietuvoje. Baltų Havajuose. Dvasinių startuolių slėnyje.

Vasarą.

Festivalio naktį į sekmadienį miegojau vos 1.5 val. – užtat išties karališkai – bet visą sekmadienį buvau pilnas geros nuotaikos, gilios ramybės bei neišsenkamos energijos.

Naktį į pirmadienį ta proga išmiegojau solidžias 14 valandų ir pabudau..

Toks pat sklidinas, ramus, galingas bei sujungtas su savo prasme, esme ir širdimi, kaip niekada iki tol.

Ši vidinė būsena čia ir užfiksuota:

Jokios “pofestivalinės depresijos”, tik gilus vidinis žinojimas, kad mes iš tiesų galim gyventi vis aukštesnėje emocinėje, fizinėje ir dvasinėje kokybėje, jau dabar.

Rojus Žemėje. Jis yra čia.

Ar jauti? Ar matai?

Esu be galo dėkingas už tai.. Visiems ir viskam. Sau ir mums ir Tau.

Daug meilės,

L.

P.S. Muzikinis takelis, rašant šiuos žodžius – mano neįtikėtino tyliojo draugo Lauryno Žemaičio fantastiškas kūrinys:

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment