≡ Menu

Srovės. Gelmės. Ir bangos.

Visas pasaulis – gal net visa Visata – yra srovių tinklas.

Jos susijungia ir atsijungia, stiprėja, silpnėja, kaista ir vėsta, kyla ir leidžiasi, keičiasi, maišosi…

Srovės išorėje. Srovės viduje.

Emocijos. Mintys. Energija. Elektros impulsai. Grandininės molekulių reakcijos. Skysčių judėjimas. Medžiagų perdavimas. Informacijos tekėjimas. Upės ir lietūs ir vėjai. Žmonės, augalai ir gyvūnai. Mašinos, laivai ir lėktuvai. Pinigų ir prekių srautai. Vandenyno pulsavimas.

Srovės kryptis gali būti nustatoma. Pasekmės – neprognozuojamos.

Vieną akimirką – tyli, rami, nereikšminga žvaigždė, su nematomais procesais, vykstančiais jos viduje. Kitą akimirką – visą galaktiką kiaurai skrodžianti supernova.

Kas sukelia pokytį? Kas detonuoja sprogimą? Katalizuoja judėjimą? Kaip ir kodėl ir kada jos aktyvuojasi?

Kodėl kartais srovės miega viduje ištisus amžius, o tada pabunda staiga ir ima nesustabdomai nešti – emocijas, idėjas, mintis ir jausmus? Žmones, miestus, namus..

Taikos srovės. Karo srovės. Kūrimo. Griovimo. Globojimo ir auginimo. Negailestingos destrukcijos.

Visos jos – neišvengiamos ir reikalingos.

Sustabdyti srovių – neįmanoma. Viskas, kas lieka – tai galimybė vis geriau jas pažinti.

Vis geriau suvokti save, viduje nuolatos vykstančius giluminius procesus. Atskirti gilias, ilgalaikes, galingas požemines sroves, nuo trumpalaikių paviršinių purslų.

Srovė jaudina, gaivina ir pripildo džiaugsmu, kai ji yra “ta”, kurios reikia – kai susilieji ir tampi vienas su ja.

Srovė taršo, murkdo, skandina, jei įkritai nepasiruošęs – ne ten, ne tada kada reikia, ne į tą srovę.

Kartais, tenka pasimurkdyti naujoje srovėje tam, kad galėtum susilieti su ja. Kartais, tai tiesiog neįmanomą, kad ir kiek pastangų beįdėtum.

Srovės..

Bauginanti paslaptis. Tyras džiaugsmas.

Ar jauti, kaip ir viena ir kita šią pat akimirką teka ten, viduje?

Leisk joms vesti. Leisk sau pažinti.

Jas ir save.

L.

P.S. Srovės. Gelmės. Ir bangos. Jos ir toli viena nuo kitos ir šalia.

Ir visos jos – Tavyje. Manyje. Mumyse.

Kai jos atpažįsta viena kitą ir ima šokti.. Gimsta nauja Visata.

Tad kurkime ir naikinkime jas, meilėje, kad jau tokia Dievo valia.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment