≡ Menu

“Sausas” Badavimas: Plūduriavimas Tarp Sąmonės bei Pasąmonės ir Jo Rezultatai

Penktadienį, kaip įprasta, badavau. Kas neįprastą – iki pat 19 valandos ne tik nevalgiau, bet ir visiškai negėriau jokių skysčių. Tiesiog nenorėjau.

Didžiąją dalį dienos praleidau gulėdamas lovoje, skaitydamas C.G.Jung “Raudonąją Knygą” ir snūduriuodamas:

Plūduriuodamas tarp sąmonės ir pasąmonės – čia užmigdamas ir sapnuodamas, čia vėl pabusdamas.

Keista.

Apie 17 valandą plūstelėjo energijos banga – 17:30 turėjau iš anksto suplanuotą darbinį skambutį, tad jis neabejotinai mobilizavo taip pat.

Po skambučio išėjau pasivaikščioti ir pakalbėti telefonu su močiute – vis dar stipriai kepino saulė ir grįždamas namo už gero pusvalandžio pastebėjau, kad maudžia pilvo sritį dešinėje pusėje, iš karto po šonkauliais.

Priėmiau tai kaip ženklą, kad mano kūnui šį kartą dehidratacijos pakaks ir išgėriau vandens.

Įdomus reiškinys. Nežinau dar, ką jis man reiškia.

Tik žinau, kad šio patyrimo metu iškilo viena mintis, kuri vis sugrįždama nuolat sukosi manyje:

“Aš ieškau ligos, kad galėčiau pateisinti savo neveiklumą.”

Aš nesu patenkintas savo sveikata jau nuo pavasario – mano paakiai akivaizdžiai pajuodę, tai matau ne tik aš, bet ir draugai.

Dar daugiau, pavasarį taip pat buvo dingusi erekcija rytais – pirmą kartą gyvenime – ir tai taip pat nepanašu į sveiko organizmo ženklus.

Kadangi savo kūno sąmoningumu ir gebėjimais aš pasitikiu daug labiau, nei mūsų “sveikatos apsaugos sistema”, tiesiog įjungiau badavimą kiekvieną penktadienį ir trigubą budrumą – kas vyksta? Gerėja? Blogėja? Stabilizuojasi?

Bet įdomiausia yra – kodėl tai vyksta?

Aš gyvenu “savanoriškoje tremtyje” jau beveik pusantrų metų. Mano visos veiklos, kuriomis tikiu, mano draugai, mano mylimosios liko “anapus užtvaros”.

Tai sveria ir emociškai ir fiziologiškai. Galiu paliudyti tai. ::)

Tai, kad per praėjusius pusantrų metų aš neturėjau jokio konkretaus, stabilaus, nuolatinio būdo išreikšti tas dovanas, kurias jaučiu viduje – būdo kurti vertę pasauliui – mane labai.. Kankino ir slėgė, išties.

Aš ir žinojau, kad turiu praeiti šį “skaistyklos” etapą – gilios refleksijos, gyvenimo peržiūrėjimo, klaidų suvokimo, įvardinimo, transcendavimo – ir tuo pat metu tai nepakeičia fakto, kad mano kūnas ir mano širdis trokšta būti su kitais žmonėmis, vis aukštesnėje kokybėje, nuolatos.

Gerai, gal ne “nuolatos”, bet “periodiškai”. ::)

Ką aš noriu pasakyti?

Jaučiu, kad manyje baigia galutinai susikristalizuoti viena, konkreti, pagrindinė tema – šokio/judesio dirbtuvės – kurias aš noriu paversti savo pirmuoju stabiliu pajamų šaltiniu.

Pajamų šaltiniu, kuriuo galiu džiaugtis, mėgautis ir didžiuotis.

Tikiu, kad pajuodę paakiai išnyks, kai tik pakankamai įsuksiu šios veiklos “smagratį” – kai pravesiu tris sėkmingus renginius vieno mėnesio bėgyje ir gausiu už tai pinigus.

žinau, kad galiu sukurti aukščiausios prabos patyrimą šioje srityje. Dabar metas tiesiog.. Prisiimti visą atsakomybę už tai ir pakelti šią veiklą į pro lygmenį.

Nes ji to verta.

L.

P.S. Nekopijuok aklai manęs ir nesek mano pėdomis – tai, kad aš spontaniškai badavau “sausai” ~20 valandų, kai už lango svilino +30°, nereiškia, kad tai yra sveika ar kad tai tinka Tau.

Taip pat..

Tai, kad aš tikiu, jog “mano kūnas žino ir gali daug daugiau, nei mūsų sveikatos apsaugos sistema”, nereiškia, kad aš esu teisus.

Gali būti, kad ateis laikas, kai sakysiu priešingai.

Būk išmintingas ir nenusižudyk.

P.P.S. “Magiškoji kortelė”, kurią dalinsiu gatvėje, parduotuvėje, stotyje, traukinyje ir visur kur tik papuola, stengdamasis sugundyti žmones praktikuoti laisvą judesį ir šokį, jau išsiųsta spaudai ir atrodo štai taip:

Užtrukau tik dvi savaites periodiško prisėdimo, rašymo, “dizainavimo” ir redagavimo.

Nekantrauju, kada galėsiu ją dalinti kitiems!..

Tiems, su kuriais yra tiesiog pakeliui. Tiems, kurių širdyje tokio paties dažnio magnetas, kaip ir manojoje. Tiems, kurie jaučia tą patį, ką aš jaučiu – trauką paslapčiai, begalybei, gyvenimui. Tiems, su kuriais apmaudžiai išsiskirdavome vos už kelių akimirkų nuo susitikimo, nes.. Aš tiesiog nežinodavau į kur ir kaip juos pakviesti.

Dabar žinau. Kaip gera..

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment