≡ Menu

ruošėm senelio butą ukrainiečių karo pabėgeliams

skamba labai “kilniai”, ne?

bet ne aš tą butą pastačiau, ne aš jį uždirbau ir ne aš įrengiau* – tik padėjau išnešti kelis sunkesnius baldus su pusbroliu kartu ir dar kokį mažmožį kitą pagelbėjau krikštamotei su tėčiu viduj. pusę dienos tam sunaudojau, bet buvo gera dirbti su šeima kartu. ir juokauti. daug. nuolatos.

kitą pusę dienos skyriau darbui prie kliento projekto. gera, kad nebereikia savęs priversti – kažkokia įdomi… amalgama vidinių procesų įvyko, kuri ištirpdė bet kokį pasipriešinimą viskam, kas vyksta. viskam, ką turiu padaryti, sukurti, patirti.

kryptis yra labai aiški – “Miego Kupstas”, įvykdytas realybėje – ir dabar viskas, ką aš darau, yra pakeliui į šį tikslą. esamų architektūros projektų užbaigimas bei jų finansų perkėlimas į “Miego Kupsto” vykdymą – taip pat.

daugiau neturiu ką pasakyti šiandien, tai… tiesiog pabūsiu toks.

tobulai nuobodus.

<<< >>>

L.

* uždirbo ir įrengė mano, amžiną atilsį, senelis, kuris mirė lygiai prieš metus, du mėnesius ir dvi dienas.

dar viena proga jį prisiminti. pabūti su juo. ir pasiųsti jam savo šviesos.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment