≡ Menu

praleidau 2 rašymo dienas

nes švenčiau savo gimtadienį su draugais Švenčionėliuose, kaip pagal pavadinimą, kad ir priklauso.

šventėm penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį; sekmadienį vakare sugebėjau susiimti ir pertraukti savo “atostogas” vienu kukliu #PULSO įrašu.

šia tema praktinės/galimai naudingos mintys va tokios:

po to, kai suformulavau savo viešo rašymo “taisykles” – 3 įrašai iš eilės uždirba vieną “atostogų nuo rašymo” dieną; sekmadieniais galima ir taip nerašyti; etc. – dažniausiai nesivadovavau tomis taisyklėmis ir tiesiog rašiau beveik be praleidimų, praktiškai kasdien.

iš tikro, buvau taip įsibėgėjęs tiesiog rašyti kasdien ir nekvestionuoti, kad net buvo toptelėjusi mintis, kad mano “rašymo taisyklės” yra pernelyg komplikuotos – “rašyti, kasdien” lyg ir būtų buvusi daug paprastesnė taisyklė, kurios lengviau laikytis, nei periodiškai skaičiuoti “ar jau galiu nerašyti?..”

ir neskaičiavau.

nes, skaičiuoti “ar jau galiu nerašyti” – absoliučiai neverta. verta tiesiog pagauti pagreiti ir rašyti, kasdien, bent savaitę, tada bent dvi, tada mėnesį, du, tris, kiek išeina.

bet geroji šios taisyklės dalis yra ta, kad..

kol Tu rašai be pertraukymu kasdien, Tavo darbo fone tyliai, saldžiai ir nepastebimai akumuliuojasi “laisvės nuo rašymo” dienos.

iki to laiko, kol…

nutinka kažkas neįprasto, naujo ir nenuspėjamo – kažkas, už Tavo įprastos kasdienybės ribų:

  • gimtadienis,
  • spontaniška kelionė,
  • magiškų akimirkų virtinė,
  • romantinis nuotykis,
  • Genties Pilnatis
  • ir t.t.

kažkas, kas turi galią pertraukti Tavo įprastą ritmą, kurį Tu taip kruopščiai akumuliavai.

būtent tada sukauptas “atostogų kiekis” ir iššauna savo gerai užkauptus fejerverkus:

JEI būčiau neturėjęs šios taisyklės – “3 #PULSO įrašai iš eilės uždirba vieną laisvės nuo rašymo dieną” – dabar būčiau jautęsis blogai, kad “vėl nedisciplinuotai nuslydau nuo bėgių” ir praleidau “net dvi dienas”.

tačiau kadangi mano karalystėje ši taisyklė yra įstatymas..

rezultatas:

nulis kaltės,
nulis saviplakos,
nulis bet kokio apmaudo
ar graužaties.

ilgą istoriją trumpai:

iš anksto apdrausti save IR nuo disciplinos trūkumo IR nuo perteklinio jos kiekio yra absoliučiai įmanoma.

man pavyko tai padaryti labai klastingu būdu – tam panaudojant “suverenios Lino Matulio karalystės šventuosius teisės aktus”, kuriuos aš pats ir rašau.

rekomenduoju ir Tau.

<<< >>>

L.

P.S. kaip Odisėjęs, įsakęs savo vyrams pririšti jį prie laivo stiebo, kad galėtų paklausyti sirenų giesmų, kurioms – iš anksto žinojo – niekaip neatsispirs;

taip ir Tu gali iš karto numatyti ateityje iškilsiančius scenarijus – ypač tokius, kurie jau kartojosi praeityje – ir sukurti jiems automatiškai vykdomus, naujus sprendimus.

tokius, kurie padės Tau nebepatekti į klastingas sirenų sroves.

<<< >>>

P.P.S. greitas, tarpinis “viščiukų skaičiavimas”:

nuo pirmojo šių metų įrašo, kurį parašiau sausio 15 dieną, aš iš viso paskelbiau 49 #Pulso įrašus, įskaitant ir šį. Tai reiškia, kad:

  • matuojant absoliučiai, aš praleidau tik 3 rašymo dienas per visą tą laiką;
  • matuojant santykinai, per visą ta laiką aš viršijau normą 5 dienomis.

nes beveik nepanaudojau sekmadienių, kurie taip pat gali būti laisvi.

49/3=16 (ir viens minty)

16 laisvės nuo rašymo dienų, iš kurių 2 ką tik ir sunaudojau – mano sąskaitoje vis tiek vis dar liko net 14 laisvės dienų, kurias..

..pataupysiu kitam nenuspėjamam kartui, o dabar tiesiog vėl grįšiu.

rašyti kasdien.

Logo
{ 0 comments… add one }

Leave a Comment