≡ Menu

Pavasaris, gamta, naktis, draugai ir ąžuolas. Buvimo magija.

Šis tekstas – iš 2019-ųjų metų nuotykio gamtoje, kuris įvyko beveik lygiai prieš metus. Dalinuosi juo dėl kelių priežasčių:

A. Nes jis man atrodo vertingas ir brangus;

B. Nes jis gerai padeda pamatus idėjai, kurią pristatysiu kitame tekste.

Balandžio 13, šeštadienį mes su draugais pabudome prie štai šio ąžuolo:

Naktį buvo -5, miegojom maždaug nuo 3:30 iki 7:00, nuolat pabusdami nuo šalčio ir..

..buvo tiesiog nuostabu.

Labai keista, bet.. JOKS kitas medis iki šiol nėra padaręs man tokio poveikio kaip šis ąžuolas – lyg per jį, per jo šaknis ir šakas, būčiau susijungęs su vietos dvasia.

Nesiimsiu išsiplėsti apie patį pojūtį/poveikį – labaaai sudėtinga… – bet manyje jis labai giliai ir elementariai..

Tikras.

Turėk omenyje, kad man lengvai sugniauždavo pilvą – ir stipriai įsijungdavo vidinis skeptikas – kai mano paties draugai (kai kurie) pasakodavo apie savo “stebuklingas” patirtis su “labai stipriais medžiais”, kurių energijos lauką “jausdavo iš labai toli”.

Kol jie pasakodavo, aš tylėdavau ir mokiausi tiesiog klausyti bei priimti – nebūdavo lengva, nes skeptikas viduje raukydavo nosį, vartydavo akis, ironiškai linksėdavo galvą ir vis kažką stengdavosi pasakyt ant viršaus.

Bet.

Tą naktį, maždaug apie vidurnaktį, mes atklydome prie ąžuolo su Laurynu, atsirėmėm į jį, iš priešingų pusių ir..

..praktiškai akimirksniu aš kažkur “iškeliavau”.

Sunku pasakyt kur, bet tik už gerų dvidešimties minučių aš prisiminiau – pažodžiui – kad iš tikro, tai stoviu naktyje atsirėmęs į ąžuolą, o ne keliauju beribės Visatos gelmėm ir takais.

“Jausmas, lyg būčiau čia jau 5000 metų” – Greta vėliau taikliai įvardins mano patirtį vienu sakiniu.

Laurynas, mums nueinant nuo ąžuolo, pasakė:

– Turi sugebėti sukurti be galo daug simbiotinių ryšių, kad užsiaugintum tokią galią ir kad per Tave galėtų tekėti tokie energijos srautai, kaip per šį ąžuolą – jis gi net lapų labai daug neturi, tad didžioji energijos dalis ateina ne iš saulės.

Ir manyje nušvito dar viena “vidinė lemputė”. Viena iš daugelio – tą vakarą, naktį ir rytą, aš buvau tikra nušvitimų girlianda.

✨ 🌟✨

Ilgą istoriją trumpai..

Net nesu tikras, kodėl dalinuos šią istorija – ji man pačiam keista ir “ne į temą” tam mano senam “aš”, prie kurio, hm, pats buvau ir pripratęs.

Tuo pat metu, ji man atrodo per brangi ir per svarbi, kad nepasidalinčiau:

Joks parketas, joks euroremontas, joks naktinis klubas, joks kinas, joks telikas ir joks kitas civilizacijos/sterilizacijos elementas TIESIOG NĖRA PAJĖGUS užpildyti tos milžiniškos Tavo dalies, kuri ateina giliai iš gamtos, iš pačios paslapties, iš tos beprotiškos kosminės jėgos, kurią mes tik tik tik tik pradedame jei ne suprasti, tai bent.. ..vėl jausti.

Jausti, ne tik save, ne tik kitą žmogų, bet ir.. Ąžuolą, per kurį teka “genius loci” – vietos dvasia, kaip ją vadino romėnai.Labai gali būti, kad būtent šis jausmas ir yra naujos mūsų eros – Baltų Havajų – pradžia.

SHIUGI REHU. Tegul taip ir bus.

Myliu jus.

L.

P.S. Just for the record:

Šio patyrimo metu nebuvo naudojamos jokios sąmonę keičiančios substancijos – žolė, magiški grybai, etc. Per savo gyvenimą aš esu ganėtinai išsamiai tyrinėjęs psichodelikus – tiek teoriškai, tiek praktiškai – bet šį kartą jų iš viso nebuvo, jokia forma.

Buvo miškas, upelis, laužas, ąžuolas, draugai. Buvo saulėlydis, trumpa Wim Hof kvėpavimo sesija ir maudynės. Buvo pokalbiai, užkandžiai ir žaidimas su muzikos instrumentais. Buvo naktinis žygis anksčiau nekeliautais takais.

Buvom mes. Buvo naktis. Buvo laisvė. Buvo paslaptis. Buvo grynas džiaugsmas. Buvo jėga.

Kartais, panašu, tik tiek ir tereikia. Tik tiek. Net tiek.

Kad susijungtum su savimi, su kitais ir su viskuom, kas egzistuoja aplink.

P.P.S. Ar Tavo nakvynės gamtoje sezonas jau atidarytas? Jei ne, tai.. Kada?

Po trumpos Wim Hof kvėpavimo sesijos – gerojo šalčio maudynės. Laurynas dar plaukioja, Greta jau medituoja ant kranto.
Lauryno gitara beribės nakties ir hipnotizuojančios ugnies fone – atrodo, galėtų niekada nesibaigti..
{ 0 comments… add one }

Leave a Comment