≡ Menu

“neįmanoma optimizuoti įpročio, kurio nėra..”

..sako James Clear savo knygoje “Atominiai Įpročiai” ir aš jam esu labai dėkingas už ją.

dėkingas, nes šiandien gerai dariau tik vieną dalyką – darbą su klientų projektais. visa kita – palaida bala.

norėjau eiti “anksti miegoti ir išsimiegoti sočiai pilnai”, bet vietoje to..

..žiūrėjau “Scarface” vėlai vakare – filmą, kuris man nei buvo labai įdomus, nei labai patiko.

žiūrėjau iš kažkokio kvailo impulso, kuris retai, bet kartas nuo karto vis dar pagauna mane – iš serijos “čia klasika, o Tu dar nematei, reikia ištaisyti šią klaidą”.

nežinau, ar “reikėjo”, bet jau “ištaisiau” – tikrai netapau laimingesnis nuo to, bet taip pat ir nenumiriau. tai..

yra kaip yra.

tačiau esminis dalykas va toks:

filmą žiūrėti baigiau jau po vidurnakčio, o dar net nebuvau baigęs rašyti savo “1000 žodžių kasdien”, tad ėmiausi užpildyti likusius 300 rašydamas “greitai, bet ką, bile, kad būtų” – ir..

man TAIP NEPATINKA.
žiauriai. labai. visiškai. absoliučiai.
nekenčiu.

nepatinka, bet vis dar papuolu į tai, kartas nuo karto.

štai “auksinis kraštelis” tame:

įprotis, kurį aš pats pasirinkau ir kurio laikausi,
net kai jo kokybė manęs netenkina, yra daug geriau, nei jokio įpročio.

nes tą įprotį aš galiu tobulinti nuo čia.

galiu sąmoningai pakelti jį laipteliu aukščiau savo prioritetų sąraše ir nebepapulti į tokį kvailą nepasitenkinimą, kaip šiandien. arba bent jau papulti rečiau.

va ir viskas. pamokslą baigiau.

<<< >>>

L.

P.S. šiandien taip pat yra vienas retų kartų, kai pats pirkau saldainius (dvi tuplas bei vieną snikersą) ir visus juos suvalgiau – dažniausiai, saldumynus aš valgau tik vakarėliuose arba svečiuose, pas mane namuose jų ištisais mėnesiais tiesiog nėra (išskyrus medų bei vaisius) ir aš jų absoliučiai nepasigendu.

dar kartą galėjau prisiminti, kaip nuostabu yra tai, kad saldumynai absoliučiai išdarko visą mano emocijų stabilumą, kuris šiaip jau daugiau-mažiau (beveik) nepajudinamas pastaruosius kelis metus. tačiau pakanka sukimšt kelis šokoladukus, palaukt valandą kitą ir..

..stebėt, kaip susierzinu, lyg vaikas, absoliučiai lygioj vietoj – dėl to, kad “kažkas nesigavo” besimokant žaisti su “Volca” analoginiu sempleriu, kurį per savo gimtadienį gavau dovanų.

todėl..

kai kitą kartą Tavo – arba Tavo aplinkos žmonių – kantrybė, ramybė ir nuotaika trūkinės, lyg voratinklio siūlai, atkreipk dėmesį į tai, ką valgei (arba valgėt) prieš tai.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment