≡ Menu

Naktis Juodame Kūne, “Seksas Per Atstumą” 15 Metrų Aukštyje ir Grynojo Džiaugsmo Galia.

Vėl sapnavau labai gyvą ir labai keistą sapną. Ačiū Tau, C.G.Jung.

Aš buvau juodaodis – pirmą kartą sapnavau save, ne savo įprastam kūne. Mano kūnas buvo fantastiškas – ilgas, juodas, atletiškas, galintis daryti beveik bet ką.

Panašiai, kaip Israel Adesanya.

Buvo karšta naktis mieste, kuris atrodė kaip Vilniaus senamiestis, tik netoli pusiaujo, prie vandenyno ir pats miesto jausmas buvo gerokai labiau archaiškas.

Aš “brausinau po miestą” su savo draugais, tada kažkuriuo metu atsiskyriau nuo jų ir užlipau išorine namo siena į kokių 15 metrų aukštį – plonais, metaliniais, tarsi dujotekio vamzdžiais.

(Archaiškumo jausmui tie vamzdžiai nė kiek netrukdė. Kaip ir aifonas, kurį sutiksim vėliau.)

Nuo tos aukštumos atsivėrė tiesiog nuostabus, svaiginantis – pažodžiui – instagraminis vaizdas, todėl aš išsitraukiau savo aifoną, kad užfiksuočiau grožybę aplink ir..

..pavojingai susvyravau.

Pajutau tą nesvarumo/gyvo jaudulio/pavojaus jausmą pilve, nes praradau pusiausvyrą, betraukdamas telefoną.

Turėjau priminti sau, kad esu 15 metrų aukštyje, prisiplojęs prie išorinės namo sienos, ant plono vamzdžio, tad elgtis reikia atitinkamai, kad ir kaip svaigintų vaizdai.

Tada vėl pakėliau aifoną ir ėmiau filmuoti:

  • Siauras senamiesčio gatvelės “tarpeklis” į kairę nuo manęs – kaip Bokšto gatvėje;
  • Tiesiai priešais mane, pro kitą gatvelę atsiveriantis vaizdas nuo kalvos, tolyn, pro miesto žiburius, į numanomą vandenyną ir nakties juodumą;
  • Žemiau po manimi ir į dešinę – erdvus vidinis “vienuolyno” kiemas, nuo gatvės pridengtas mūrine siena su arkomis.

Vos atsukus kamerą į vidinį kiemą, mano ekrane pilnu planu iš karto atsirado stulbinanti juodaodė gražuolė – kurią aš “pažinojau” – su savo draugėmis:

Ji buvo iki pusės nuoga, kaip ir aš, žvelgė tiesiai į mane ir ėmė bučiuoti savo draugę, taip pat pusiau nuogą.

Giliai, lėtai ir ramiai. Visą laiką laikydama akių kontaktą su manimi.

Tobulos akys.. Tobulos lūpos.. Tobulos krūtys.. Tobulas srautas, tekantis per ir mane.

Tada staiga apačioje pasigirdo triukšmas:

Iš gatvės į kiemą pro arkas bandė įsiveržti didžiausia ir baisiausia mano kada nors matyta boba – baltaodė, didelė, kaip malkų kalnas, apvali kaip kopūstas, su nesuskaičiuojamu sluoksniu nenusakomos spalvos dulkinų skudurų, po kuriais turėjo būti mažytės kojytės.

Ji rėkė, spjaudėsi, maskatavo rankomis ir spaudė į kampą kitą “bobą” – kokius keturis kartus mažesnę už ją – kuri prieš tai ramiai sėdėjo tame arkiniame praėjime, gatvės pusėje, tarsi lauko kavinėje ir vos tik pamačiusi didžiąją pabaisą, akimirksniu pašoko ir bandė pasprukti, bet buvo jau per vėlu.

Mano kūnas staiga automatiškai susilenkė dvilinkas ir – kaip per ayahuascą – “techniškai tobulai” išvėmė visą savo turinį tiesiai didžiąjai bobai ant galvos.

Daug jo. Kibirais. Vienu dideliu, trumpu srautu.

Akimirką, man pasirodė, kad boba staiga pakilo aukštyn iki manęs ir, levituodama 15 metrų aukštyje, nosis į nosį su manimi, košia per mane savo riksmų, seilių ir neapykantos uraganą.

Tada kitą akimirką pamačiau, kad ji vis dar apačioje, permerkta mano vėmalų, pamiršusi savo pirminę auką ir įsiutusi.

Ji kažką rėkė man ir grąsino “velniais, pragaru ir pekla”, o aš girdėjau save sakant jai, su absoliučia, nepajudinama ramybe, kad “tamsa – arba pekla – pati pasirenka, kada ir kaip pasireikšt per mane”.

Viduje buvo tylu ir ramu, nes žinojau, kad “negaliu sugadinti nieko, kas nebuvo sugadinta prieš tai”.

Jausmas buvo gryno buvimo, tarnystės ir meilės ir sekso ir džiaugsmo. Ir absoliučios nakties galios, gyvos manyje.

Tada pabudau – buvo truputis po 5 val. ryto – užsirašiau sapną su visomis detalėmis, pabuvau kiek su sapno jausmu ir nuėjau vėl miegoti.

Ką visa tai reiškia – jei išvis reiškia – sužinosiu gal kada nors truputį vėliau.

Jei pasiseks.

Saldžių. Dienų ir naktų.

L.

P.S. Ką TU sapnuoji pastaruoju metu? Ką nors keisto, neįprasto, pasikartojančio, nenuspėjamo?

Labai įdomu.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment