≡ Menu

“mus nužudyti turi būti labai sunku, brangu ir nepatogu”

“kaip bežiūrėtum, taip neapsimoka.”

kai mąstau apie radikalią autonomiją, vis iš naujo sugrįžtu prie minties, kad būtent toks turėtų būti vienas iš pagrindinių ilgalaikių LT tikslų.

su sąlyga, kad mums iš tiesų aktuali radikali autonomija, o ne nuolatinis pataikavimas “stipresniems ir kietesniems kiemo vaikams”.

nuolatos drebant, kad kitu atveju “kaimyninio kiemo neklaužada” vėl duos mums į kaulus.

akivaizdu, didelis klausimas yra – kaip būtent tai padaryti?

bet

jei mes tikrai nuspręstume rasti atsakymą vienu ar kitu būdu – jei keltume šį klausimą kaip vieną iš ilgalaikių prioritetų, vėl ir vėl ir iš naujo – tada neabejotinai gautume ir atsakymus.

vis geresnius ir geresnius. akivaizdu.

šveicarams pavyko. suomiams taip pat. vadinas, įmanoma.

panašu tik, kad:

A. mums tai nėra svarbu;

B. mes mėgstam isterikuoti ir klykauti, koks “Putinas blogas, psichopatas, debilas” (ir Lukašenka taip pat!..), užuot radę būdą, kaip padaryti, kad išorės priešai iš esmės būtų bedančiai prieš mus;

C. mums patinka bučiuoti šiknas kitiems, didesniems, stipresniems (EU, NATO, JAV), užuot patiems tapus suaugusiais, kurie gali pasirūpinti savimi.

kol šitas būvis “neužpis galutinai”, tol niekas ir nesikeis, ne?..

arba kol neįvažiuos tankai. bet tada gali būti jau per vėlu.

(pep talk for myself.)

saldžių.

:;)

L.

P.S. Jokiu būdu nesakau, kad “nereikia turėti sąjungininkų” – “vienas prieš visą pasaulį” yra vienas didžiausių absurdų, kokį tik galima sugalvoti.

Sakau, kad verta rasti būdą, kaip tapti kuo savarankiškesniu, autonomiškesnius, vertingesniu sąjungininku, kuris gali apsieti ir be pagalbos kritiniais momentais, jei tik reikėtų, nes yra pasirūpinęs, kad iš tiesų būtų..

..ANTI-TRAPUS.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment