≡ Menu

Mėnulio Pilnaties Šventė, Šokio Kelionė ir Emocinis Potvynis

“Stipriausias narkotikas žmogui yra kitas žmogus.”

Ella Frank

Praėjęs savaitgalis mane “nunešė”, kaip koks psichodelinis festivalis.

Per mano vidinį portalą, į anksčiau nepatirtes erdves ir gelmes.

Tik tai buvo ne festivalis, o viso labo nedidelis, jaukus pasibuvimas su draugais gamtoje. Ir psichodelikų ten šį kartą nebuvo nė lašo.

Vietoj to..

  • Buvo gamta, draugai, nauji gražūs žmonės ir net dvi šokio kelionės, iš kurių viena – hyper galinga;
  • Buvo pirtis, kubilas, laužo ugnis, daug maudynių vis dar šaltokame vandenyje;
  • Buvo daug liaudies dainų, sutartinių ir jauki tyla į tarpus tarp jų;
  • Buvo nuolatos augantis bendrumas, nuoširdumas, drąsa atsiverti, būti, patirti, priimti..

Save ir kitą, visomis spalvomis.

Kad ir kiek kartų patirčiau kažką panašaus, kiekvieną kartą aš esu vis iš naujo nustebęs, apšalęs, negalintis patikėti, kad elementarus buvimas kartu gali veikti taip stipriai.

Jei tik imamės kelti to buvimo kokybę tokiomis dieviškai paprastomis praktikomis, kaip sąmoningas kvėpavimas, intuityvus judėjimas, dainavimas, šokis..

Praktikomis, kurios padeda perkelti dėmesį iš kasdienių minčių į kūno pojūčius ir gilesnius vidinius procesus.

“Visi šamanų sugebėjimai, galimybės ir pasiekimai,
nuo pačių paprasčiausių iki labiausiai neįtikėtinų,
yra paslėpti žmogaus kūne”

..sakė don Chuanas iš C. Castaneda knygų.

Šis savaitgalis man vėl akivaizdžiai priminė, kad laisvas, spontaniškas, intuityvus šokis, kaip niekas kitas, atrakina magiškus portalus į gilesnį savęs pažinimą ir viduje paslėptus išteklius bei galias.

Ypač, kai tai darai ne vienas, o su kitais Šokančiais Širdies Kariais.

Nes didžiausias narkotikas žmogui iš tiesų yra kitas žmogus – visiškai laisvai judantis, tekantis, šokantis pilnam žmogiško patyrimo spektre.

Tiesa, didelę įtaką patyrimo gelmei ir jėgai, kaip visada, turėjo ne tik žmonės, bet ir aplinka.

Mums be galo pasisekė, kad aplink mus buvo gamta:

Vanduo, ugnis, grynas oras.. Miškas, augalai, gyvūnai, ežeras, mėnulis, upė.. Visi šie elementai taip pat neišvengiamai pridėjo savo “slaptąjį ingredientą” į bendrą patyrimo mikstūrą.

Ilgą istoriją trumpai:

Jaučiuosi naujai gimęs. Gyvas kiekviena ląstele. Užtvindytas gyvenimo, bendrumo, artumo, būties, magijos, paslapties..

Esu be galo įkvėpas daryti dar daugiau gerųjų dalykų, kuriuos dariau iki šiol ir toliau mažinti kvailų, neefektyvių, beprasmių dalykų skaičių savo kasdieniuose veiksmuose.

Nes..

Kai žinai, kokie turtai, kokios patirtys ir kokios gelmės mums yra pasiekiamos nuoširdžiai būnant kartu, kažkuri Tavo dalis tiesiog atsisako švaistyti gyvenimą ir leisti valandas, dienas ar minutes žemesnėje kokybėje, nei toje, kurios reikalauja širdis.

Kai iš patirties žinai, kuris maistas Tavo kūnui iš tikro geriausias, tiesiog nebeįmanoma grįžti atgal prie “šlapiankos” su bulka.

Kai Tavo širdis ir dvasia pajautė, ką reiškia skleistis, žydėti, tekėti ir skrieti per vidinės Visatos erdves drauge su kitais..

..pasidaro labaaai sunku – gal net neįmanoma – vėl sėdėti suzmekus prie alaus bambalio (arba Moët taurės) ir užsidėjus išorinio fasado kaukes kalbėti temomis, kurios patiems nebeįdomios seniai.

Greičiausiai, tai nėra “šimtaprocentinė taisyklė”, bet panašu, kad vieną kartą persivertus į “gerąją pusę”, kelio atgal tiesiog nebėra:

Dvasia paragavo savo tikrųjų galimybių nektaro ir jos atgimusio alkio gyvenimui, augimui ir paslapčiai nebenumalšinsi alumi, internetu bei sumuštiniais.

Todėl..

Manyje vėl gyvas noras toliau dirbti šia kryptimi – giliau, gražiau, galingiau, nei bet kada iki šiol – kad kuo labiau padidinčiau tikimybę, jog taip iš tiesų ir yra.

Ačiū Tau. Ačiū visiems. Ačiū viskam.

Amen. Om. Keliaujam toliau.

:;)

L.

P.S. Esmės ir visumos aparatais neužfiksuosi, bet štai žvilgsnis “pro langą” į dienines veiklas Pilnaties šventėje prie Peršokšnos:

Tylioji Šiltos Šiaurės architektė Eglė yra slaptų super galių ir paslapčių rinkinys.

P.P.S. Ačiū, Gyti, už tai, kad prisiėmei visą atsakomybę ant savo pečių suorganizuoti šią Pilnaties šventę prie Peršokšnos miške.

Tu esi tikras tylusis džiaugsmo karys ir žvelgiant į Tave, vidumi, džiaugiasi mano širdis. Man be galo pasisekė, kad galiu vadinti Tave savo draugu.

Ačiū visai Miško Uosto komandai ir jų draugams.

Kad taip organiškai, žaismingai, prasmingai užpildė visas erdves, kurias pasiūlė gamta ir Gyčio įrengtos magiško jaukumo oazės joje.

Ačiū Neringai, kad pakvietė mane į savo gimtadienį Palūšėje pravesti judesio dirbtuvių.

Man tai buvo ne tik atsakomybė, bet ir nuostabi dovana.

Ačiū visiems gimtadienio dalyviams, kurie šoko, judėjo ir atvėrinėjo naujų suvokimų bei patirčių portalus kartu su manimi.

Esu be galo dėkingas, esu be galo laimingas ir, nors ką tik sakiau..

..keliaujam toliau!

Giliau, gražiau, galingiau.

Ten, kur magnetinis vėjas Visatos Tavo širdies kompasą ves.

Hau.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment