≡ Menu

Mėnulio Jaunatis ir 60 Val. Badavimo Pradžia: Sąmoningas Badavimas Frisbiui Netrukdo.

02:26

Jau kurį laiką buvau priėmęs viduje sprendimą, kad per Mėnulio jaunatį, badausiu ilgiau, nei man įprasta – ne 1 pilną dieną be maisto (ir 2 naktis), bet bent 2 dienas ir 3 naktis.

Kitaip tariant:

  • Nustojau valgyti vakar, ketvirtadienį vakare;
  • Vėl valgyti pradėsiu sekmadienį ryte.

Tokiu būdu turėsiu visą šeštadienį vien tik sau, kai nereikės galvoti net apie maistą:

Galėsiu pasinerti į gilesnę refleksiją bei ryškesnį, aiškesnį ir stipresnį ateinančio mėnesio krypties, tikslų bei intencijos nusistatymą.

Nes jau kuris laikas mano kūnas, sąmonė ir širdis vis labiau gyvena Mėnulio ritmu.

Tikiuosi, aš ne vilkolakis.

::)

Čiu,

L.

P.S. Vonioje prieš miegą šianakt toliau klausiau JBP Biblical Series ir be visų brangakmenių, kuriuos praleidau, išsirašiau šiuos du:

“It was not easy for us (humankind) to get were we are.
So we are the descendants of the great heroes of the past.”

ir

“Because he is willing to make supreme sacrifice,
he actually does not have to.”

Pamedituosiu dar juos, prieš užmigdamas galutinai.

P.P.S. Pirmos dienos badavimo absoliučiai nejutau:

Vakare žaidžiau frisbį ir spardžiau kamuolį su draugais, tada varėm prie ąžuolo kūrenti ugnies ir daryti savaitės aptarimo ir t.t.

Daaaaug fizinio aktyvumo dienos pabaigoje saulei leidžiantis, jokio nuovargio, kalnas energijos, absoliučiai gera nuotaika ir minčių skaidrumas aiškumas.

Žodžiu..

LABAI gera jausti, kad tirpsta dar vienos mano paties susikurtos iliuzinės ribos – tiek išorėje, tiek viduje.

{ 1 comment… add one }
  • Linas Matulis 2020-05-23, 22:28

    Sufeilinau šitą.. Dabar šeštadienis 21:33, pradėjau valgyt prieš valandą, tai.. tik 48val. vietoje planuotų 60.

    Pasimoviau ant to paties kabliuko, kaip praėjusį kartą – tik šįkart vietoj to, kad pradėčiau gaminti vištienos sultinį “rytojui”, sugalvojau, kad noriu išsivirti bulvių “rytojui”.

    Man patinka išsivirti bulves, atvėsinti jas per naktį, o tada kitą dieną pakepti – kadangi seniai nevalgiau, nusprendžiau padaryti paruoštuką sekmadieniui.

    Bulvių namie neturėjau, todėl nusipirkau jų ir bananų eidamas į žygį iki Žeimenos – čia ir buvo esminė klaida, nes visus 10km tie bananai ir bulvės kabojo man už nugaros kuprinėje ir periodiškai trigerino mintis apie tai, kaip aš juos netrukus gaminsiu ir valgysiu. Nesąmonė visiška..

    Grįžau vakare išsidirginęs sistemą ir vėl (kaip su sultinio gaminimu praėjusį kartą) ir vietoj to, kad rasčiau būdą perjungti dėmesį į kažką kito, nusprendžiau tiesiog pavalgyti, kad nebemąstyčiau apie tai.

    “Once it’s a mistake, twice it’s an error” – todėl nuo šiol nebegaminsiu ir nebepirksiu maisto tomis dienomis, kai badauju.

    Keista, kad mane taip išderina, kai aš pats gaminu arba būnu ilgą laiką kontakte su maistu, bet man visiškai netrukdo, jei KITI žmonės gamina aplink tomis dienomis, kai badauju:

    Esu tai daręs ir draugų gimtadienyje ir 5 badavimo dienų metu, kai užsukdavau pas močiutę kaip tik per pietų gaminimo metą. Tada galėdavau būti prie gaminamo maisto, uostyti jo kvapą, mėgautis juo ir absoliučiai nejausti jokio noro valgyti tuo pat metu.

    Weird. Need more experience, attention and practice on this.

    Kad ir kaip ten būtų, šį kartą vis tiek pelniau taškų, net ir pralaimėdamas žaidimą, nes:

    A. Tradicinis penktadienio badavimas sėkmingai užskaitytas;

    B. Badavimas buvo 12 valandų ilgesnis, nei įprasta;

    C. Padarytas precedentas Mėnulio jaunaties ritualui, dabar reikia jį toliau tobulinti ir kalibruoti.

    O geriausia dalis ta, kad stabtelėjau pamąstyti, reflektuoti ir užfiksuoti raštu.

    Varom toliau.

    L.

    P.S. APLINKOS faktorius suveikė čia, va kas!.. Aš pats susikūriau aplinką, kuri man trukdė laimėti:

    Maistas kuprinėje, visas dvi-tris valandas nuolat primenantis man apie save, pažodžiui, nes ir sveria tos bulvės ir į nugarą akivaizdžiai remiasi. ::)

    Įpročių kūrimo ir stiprinimo psichologija šiuo klausimu sako štai ką:

    Jei nori pakeisti įprotį, sutverk savo aplinką taip, kad tas įprotis toje aplinkoje būtų kuo labiau neįmanomas. Nes valia yra pervertinta.

    Taigi, akivaizdu, kad mano badavimo vienumoje valia dar nėra tokia stipri, kad galėčiau pats save erzinti su maistu panosėje.

    Tai ir norėjau užfiksuoti.

Leave a Comment