≡ Menu

Nuobodulys, Kuris Man Patinka..

Man labai patinka, koks tuščias ir “nuobodus” WordPress programėlės ekranas yra.

Štai toks:

Jokių nuotraukų, antraščių ir video nuorodų, kurias norėtųsi paspausti. Jokio svetimo srauto, į kurį būtų galima nepastebimai įsivelti.

Tik laukelis rašymui ir mano vidinė tiesa, laukianti kada galės pasireikšti jame.

Tuščia, balta erdvė, kurioje gali atsitikti bet kas:

Ką čia parašysiu, ką čia įkelsiu – tekstą, nuotrauką, audio, video arba viską kartu – tas čia ir bus.

Žvelgiant iš šios perspektyvos, WordPress langas yra įdomiausias dalykas pasaulyje. Grynoji kūrybos erdvė.

“Visos žmonijos problemos kyla iš žmogaus nesugebėjimo ramiai sėdėti tuščiame kambaryje su savimi..“

..sakė Blaise Pascal dar 17-ame amžiuje.

Panašu, kad praėjus beveik 400-ams metų, mes turime ir gerokai daugiau problemų ir išties nesuskaičiuojamą kiekį pagundų, kasdien visaip besistengiančių mus suvilioti, kad tik “nesėdėtume ramiai tuščiame kambaryje vieni su savimi”.

Būti vienatvėje ir ramybėje su savimi tikrai nėra lengva, nes..

..pranešimai, priminimai, žinutės, skambučiai; impulsai, signalai, norai, triukšmai, reikalavimai atakuoja mus kiekvienos dienos kiekvieną minutę.

Su viena didele sąlyga:

Jei tik mes patys LEIDŽIAME jiems.

Jei leidžiame – mes patys įpratiname save tikėti, kad:

A. Nuobodulys yra “blogai”, todėl jo reikia vengti;

B. Nuolatinis sąmonės stimuliavimas išoriniais dirgikliais yra “gerai”, todėl jo reikia siekti.

Nereikia daug pakartojimų, kad ši automatinė programa įsirašytų į mūsų “operacinę sistemą” ir mes paklusniai šoktume vis tą patį nuspėjamą, marionetišką šokį, tampomi reflekso virvutėmis, kaip gerai treniruoti Pavlovo šuniukai.

Sakau tai ne tam, kad pasišaipyčiau.

Mane patį žiauriai kabina išmaniojo telefono pagundos, jei tik leidžiu joms valdyti mane.

Sakau tai tam, kad atkreipčiau dėmesį.

Plėtojant Blaise’o Pascal’io mintį toliau:

Jei vis didesnė dalis mūsų atrastų, kad periodiškai patiriamas nuobodulys gali būti ne tik labai malonus, bet ir be galo naudingas..

..gal tada žmonija galėtų išbraukti bent kelias problemas iš savo nesibaigiančio sąrašo?

Bet aš – ne Blaise’as Pascal’is, todėl..

Man pakaks, jei šie žodžiai surezonuos dar bent su vienu žmogum, kuris kažkur pakeliui savo kailiu patirs, kad mėgautis vienatve ir nuoboduliu, gali būti ir naudinga ir malonu.

Nuoboduliu, kuris, pasirodo, visai nėra nuobodus.

Jei tik tikrai pavyksta išbūti pakankamai ilgą laiką nepasimovus vėl ant “marionetės virvučių”, nuobodulys transformuojasi į kažką absoliučiai kito – nesibaigiantį nuostabos, įkvėpimo ir atradimo šaltinį.

Paradoksalu:

Pradėjęs “praktikuoti nuobodulį” ir nustojęs stimuliuoti savo sąmonę išoriniais “skonio stiprikliais”, Tu labai greitai supranti, kad iš tikro Tu iš savęs nieko neatimi.

Atvirkščiai:

Kai nustoji bombarduoti save impulsais iš išorės, iš vidaus pradeda kilti signalai, kuriuos Tu, greičiausiai, labai ilgą laiką ignoravai.

Ir jų nesibaigiantis turtingumas Tavęs taip nestebins, jei pagalvosi apie tai, kad..

Tavyje – Tavo kūne ir prote, Tavo sąmonėje ir Tavo DNR kode – yra paslėpta ištisa VISŲ Tavo protėvių informacijos biblioteka.

Nuo Tavo mamos, močiutės ir promočiutės iki pat pirmųjų Žemės ląstelių.

Kitaip tariant..

Tau pasiekiamoje sąmonėje – tiek individualioje, tiek kolektyvinėje – yra daugiau turinio, nei pakaktų tūkstančiams gyvenimų.

Tu turi tiktai vieną.

Leisk sau jį iš tikro pažinti.

Daug meilės,

L.

P.S. Sėdėti su savimi galima ne tik kambaryje, bet ir savo kieme po obelimi:

Tiesa, aš buvau ne vienas, o su šunimi.

Ar tai “sukčiavimas”?..

🤔

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment