≡ Menu

“Mama, Man Regis, Aš Esu Šventikas..”

“Gal Tu buvai koks Venecijos šokėjas praėjusiame gyvenime?..”

..pasakė kartą mano gudruolė mama prieš gerus “-nioliką” metų, nebeprisimenu kokia proga.

Tuo metu man šis komentaras atrodė “ištrauktas iš giedro dangaus” – be jokio platesnio konteksto – todėl truktelėjau pečiais, daug nemastęs ir vėl nunirau kažkur savais reikalais.

“Venecijos šokėjas.. Čia tie keisti dabitos su kaukėmis? WTF?..”

Bet komentaras išliko atmintyje visus tuos “-nioliką” metų. Kažkodėl.

O šiandien..

Galutinai suderinau naujų šokio-judesio dirbtuvių datą (liepos 1!..) su erdvės šeimininku Genadijumu ir grįžau namo skriedamas.

Mane tiesiog nešė – vėl! – tas visą apimantis, aukštyn keliantis ir absoliučiai užvaldantis jausmas, kuris man reiškia tik vieną:

Aš darau tai, ką daryt privalau.

Lyg palankus vėjas Visatos pagaliau vėl pūstų į mano bures.

Ir..

Kažkur tarp Genadijaus sodybos ir savo namų man tapo absoliučiai aišku, kad šventė yra šventa ne be reikalo.

Ir kad mes, kaip kultūra, kaip visuomenė nebemokame švesti:

Nebemokame atsiduoti šventei, tėkmei, srovei, akimirkai… Pasinerti į ją visiškai. Nebemokame švęsti visu savimi.

Vietoj to..

Mokame kalbėti, valgyti, gerti, sėdėti, žiūrėti, spoksoti.. Mokame truputį linguoti, kartais – kai labai reikia – trepsėti ar ploti ir – panašu, kad užvis dažniausiai – tiesiog kiurksoti.

Nėra “blogai”. Privaloma branginti ir tai. Bet.. Bet… Bet….

Jei Tau pavyktų tikrai suvokti, jog ši šventė su Tavo artimiausiais žmonėmis GALI būt paskutinė – kad ir kokia proga susirinkę jūs būtumėte, visai nesvarbu – ar vis dar norėtum tiesiog “kiurksoti ir gurkšnoti”?..

Ir jei vietoje automatiško linksėjimo galva – “tai joo.. kažkada mes visi mirsime..” – Tu IŠ TIESŲ STABTELĖTUM įsisamoninti, prisiminti, pajausti, kad..

..nėra jėgos Žemėje, kuri galėtų garantuoti, jog kitą savaitę – ar kitą dieną – visi Tavo artimieji bus sveiki ir gyvi.

Įskaitant Tave.

Kaip viskas pasikeistų tada?

Kaip žvelgtum į kitus žmones aplink Tave? Kokius jausmus, kokias emocijas ir akimirkas Tu norėtum jiems dovanoti? Kokias gauti? Ką patirti kartu?

Nes pasirodo, kad..

NIEKAS nėra apsaugotas.

Nei senas, nei jaunas; nei turtingas, nei vargšas; nei ligotas, nei sveikas; nei protingas, nei kvailas – kasdien aplink mus miršta tiek vieni, tiek kiti, tiek treti.

Tiesiog. Taip yra. Elementarioji tiesa.

Mes VISI nuolat vaikštom labai plonu ledu, įsivaizduodami, kad po mumis – trys kilometrai armuoto betono.

Kad suvoktum, jog tai – ne “vaikų gasdinimo baubas”, o nešališkas Visatos faktas, pakanka tik plačiai neužmerkti akių:

Istorija yra sklidina kruvinų, mirtinų, baisių pavyzdžių, kurie laike yra visiškai šalia, pasiekiami ranka ir korona viruso sukelti neramumai yra tik vienas iš jų.

Todėl..

Jei Tau tikrai pavyktų stabtelėti ir pajausti žmogiškosios būties trapumą ir grožį..

..kokioje emocijoje ir kokioje kokybėje Tu norėtum su savo artimiausiais žmonėmis leisti laiką tada?

Kokį jausmą, kokį vaizdą, kokį kvapą Tu norėtum išsaugoti – galbūt amžinai – savyje?

“Žmonės nežino, ko jie nori, kol jiems neparodai..”

..sakė kažkuris iš didžiųjų verslo meistrų.

“Žmonės nežino, kokioje kokybėje jie gali būti kartu, kol jiems neparodai..”

..sakė kažkuris iš krivių, šventikų, šamanų.

Panašu, kad būtent tam ir reikalingos šventės:

Kad žmonės turėtų galimybę atsitraukti nuo kasdienių darbų ir prisimintų, kokioje dieviškoje kokybėje jie iš tikro gali leisti laiką kartu.

Staiga pačiam tapo smalsu:

Kaip manai, kiek žmonių iš šimto Lietuvoje pasakytų, kad jų praėjusi šventė su bendradarbiais, draugais ar šeima turėjo “dieviškumo”, “mistikos” ar “ekstazės” kokybę joje?

tikiuosi, kad tas skaičius yra gerokai didesnis, nei prasisuka viduje.

Panašu, kad būtent tam ir reikalingi šventikai:

Kad atgaivintų kasdienių darbų nuzulintą sąmonę ir primintų, kokia dovana iš tikro yra kiekviena akimirka, kurią Tu gali pilnai patirti visu savimi.

Mylinčioje, saugioje, jaukioje erdvėje. Kartu su kitais. Vis labiau atvira, vis labiau žydinčia širdimi.

Būnant, švenčiant ir šventinant. Viską, kas šventa.

Viską ir visus. Visus ir viską:

  • Kiekvieną žmogų, kiekvieną būtybę, kiekvieną daiktą..
  • Kiekvieną žvilgsnį, kiekvieną judesį, kiekvieną garsą..
  • Kiekvieną skonį, kiekvieną jausmą, kiekvieną kvapą..

Kiekvieną įkvėpimą, kiekvieną iškvėpimą..

Kiekvieną akimirką.

Kol ji dar yra.

L.

<<< >>>

P.S. Šventumas ir švelnumas.

Nors šaknis ir skirtinga, bet prasmės – šalia.

Šventumas, švelnumas ir tarp jų tekanti beprotiška, visą apimanti, dieviška džiaugsmo srovė.

Ir viskas tik dėl to, kad..

Šiandien visą dieną mąsčiau ir dirbau ir šokau apie artėjančias judesio dirbtuves:

  • Kokių aš jų noriu?
  • Kodėl aš jų norių?
  • Kodėl aš tikiu, kad jų reikia kitiems?
  • Kur jų tikroji, didžioji, giliausia, paslėptoji vertė?

Akivaizdu, kad viena ar kita forma apie šiuos klausimus aš periodiškai mąstau jau gerus 8 metus, bet..

Su nedidele draugų pagalba, šie klausimai/atsakymai/pamąstymai įgijo ir visiškai kitokią vizualinę išraišką, nei vos prieš 24 valandas:

Ką TU jauti ir mąstai, žiūrėdamas į šį vizualą?

Pasidalink. Aš tai branginu labiau, nei Tu manai.

P.P.S. Būtinai kalbėkis su kitais žmonėmis savo kūrybiniam procese!..

Draugais, pažįstamais ir nepažįstamais. Ekspertais, profais, mėgėjais, profanais ir išvis “ateiviais” iš kitos galaktikos ar bent jau kitos profesinės srities.

“Kalbėkis”, reiškia klausk, stebėk ir klausyk. Turi dvi akis, dvi ausis ir tik vieną burną ne veltui. 😉

Kad ir kas benutikų, jokiu būdu neužsidaryk į saviizoliacijos – arba nesiklausymo – kokoną.

Nes ten užstrigus labai sunku susigaudyti, kur viršus, o kur apačia – kurios Tavo pastangos iš tikro vertingos, o kurios, tik švaisto gyvenimą veltui.

Ir gadina Tavo darbo kokybę. Bei Tavo kraują.

Todėl DARYK realybės testus, nuolatos. Kaip savo asmeninį standartą.

Ne per retai. Ne per dažnai. Kalibruok.

P.P.P.S. O tada – po darbų – švęsk. Būtinai.

Aktyviau:

Arba ramiau:

Leisk sau judėti, kvėpuoti ir šokti taip, kaip Tavo kūnas, širdis ir dvasia nori.

Dabar.

P.P.P.P.S. Jei nežinai kaip jie nori judėti – visada gali jų tiesiog paklausti.

:;)

Nustebink save.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment