≡ Menu

Kario Kūrėjo Namai “Big Boi”, Panevėžys ir Sprendimas Vėl Rašyti Kasdien Darbo Dienomis

Kas yra svarbu? Ką aš noriu pasakyti? Kuom noriu pasidalinti?

Jaučiu, kad vėl noriu rašyti reguliariai. Kasdien, darbo dienomis į “Pulsą”. Jaučiu, kad verta tai daryti tik pabudus, po ryto ritualų, prieš sėdant projektuoti. Nes kitaip projektavimas pasiglemžia mane ir nebepaleidžia. Absorbuoja, įtraukia ir nieko nepalieka rašymui, bent jau tą dieną.

Mano pagrindinis “vienas didelis projektas”, prie kurio dirbu yra Patyriminis Universitetas, kaip jau minėjau anksčiau čia ir čia ir čia.

Patyriminis Universitetas yra kompleksinis projektas – urbanistinis ir.. humanistinis ansamblis iš atskirų, tarpusavyje glaudžiai susijusių erdvių bei pastatų, skirtų maždaug 150 žmonių bendruomenei.

(Kaip matai, nei “super gentis”, nei “super gyvenvietė” iš tiesų niekur nedingo – tiesiog keitėsi ir evoliucionavo toliau.)

Esmė ta, kad tokio didelio projekto aš niekaip negaliu pateikti “viso iš karto” – nors mano galvoje dalykai įvyksta labai greitai, iki smulkiausių detalių, tačiau tam, kad galėčiau tuos “dalykus” parodyti kitiems bent jau ekrane visų pirma, užtrunka ganėtinai ilgai.

Daug ilgiau, nei aš esu linkęs sau pripažinti – kažkuri mano dalis vis dar nori būt visagalė, “gebanti pastatyti rūmus per naktį” vidury dykumos.

Tai ir nelauksiu tos mistinės akimirkos, kai projektas bus “visas baigtas iki galo”, nes panašu, kad taip niekad nebus. Ta mistinė akimirka – lyg horizontas. Nuolatos tolsta, mums prie jos artėjant. :;)

Todėl verčiau dalinsiuosi savo proceso gabaliukais, keliaudamas prie horizonto, kuris manyje gyvas “Baltų Havajų” vardu.

<<< >>>

Prieš porą savaičių, vaikštant po Dvarčionių pušynus, man stuktelėjo suvokimas apie tai, kokios gyvenamosios erdvės man iš tiesų reikėtų dabar – šiuo metu, šiame gyvenimo etape, pagal mano dabartinius poreikius.

Suvokimo pagrindas labai paprastas – šiuo metu man nereikia nei nuolatinės merginos, nei tuo labiau žmonos, šeimos ar vaikų. Ir nereikės dar gerus 8 ar net 12 metų.

Neabejotinai, istorija parodys, kaip viskas bus iš tiesų, tačiau šiuo metu šis suvokimas labai aiškus, gyvas ir gilus manyje – jis turi labai konkrečias priežastis apie kurias papasakosiu kažkuriame kitame įraše.

Suvokiau, kad gilaus kultūrinio programavimo srovės pagautas, aš haliucinuodavau apie erdves, kuriose “turi būti vaikų kambarys, didelė virtuvė/valgomasis” ir t.t.

Net esu suprojektavęs sau Širdies Šeimos namą, įkvėptas savo nuostabios ilgametės merginos, Širdies Karalaitės Severinos.

Dabar suvokiu, kad..

Taip, man kada nors reikės tokio namo, bet dar absoliučiai ne dabar.

Kai tai supratau, tapo aišku, kad aš neturiu svajonės, į kurią galėčiau taikytis ne “kažkada ateityje”, o tiesiog dabar pat.

Dar daugiau – aš neturėjau svajonės, kuri būtų skirta tiktai man. Svajonės, kuri būtų skirta ne “aukštesnei gerovei”, ne “mūsų visų labui”, o tiktai man.

Panašu, kad abi svajonės yra reikalingos:

Ir didesnė, platesnė, gilesnė svajonė, kuri siekia pasirūpinti gerove kaip galima didesnio kiekio žmonių;

Ir “egoistiška” svajonė, kurios tikslas – patenkinti fizinius, dvasinius ir emocinius Tavo paties poreikius, negalvojant, laikinai, apie kitus.

Tam, kad pasirūpinęs savo pilnatve, galėtum padėti į ją keliauti kitiems.

“Pirmiausia užsidedi deguonies kaukę sau, tada kitiems”, sakydavo Sevu – panašu, kad tik dabar šis suvokimas “ateina” iki manęs ir pagaliau integruojasi praktiniame lygmenyje.

<<< >>>

Šios suvokimų grandinės “nutviekstas” aš gavau labai aiškią viziją – įkvėpimą – apie tai, kokioje erdvėje aš norėčiau gyventi dabar, idealiu atveju.

Šį projektą pavadinau KK “Big Boi” (KK – Karys Kūrėjas; Big Boi – Didelis Berniukas, ha ha::)) ir dirbau prie jo jau dvi savaites – kaip minėjau, pradėjau Dvarčionyse, o tęsiu Panevėžyje, kur ir gyenu šiuo metu.

(Suprantu, daug naujienų – o kur Švenčionėliai? Kur Miško Uostas?.. panašu, kad reiks atskiro įrašo ir apie tai.)

Darbas prie “Big Boi” erdvių džiugina ir užpildo mane iki sielos gelmių – jis dar toli gražu neparuoštas viešam pristatymui, bet pasidalinsiu pirmosiomis padoresnėmis vizualizacijomis, kad nebūtų vien tik “tušti plepalai”.

Be didesnių paaiškinimų, štai:

Gerai, keletos paaiškinimų vis dėl to norisi:

Esminis namo fintas yra tas, kad jį sudaro dveji autonomiški apartamentai – vieni po kaire, kiti po dešine – kurie dalinasi bendrą įėjimą, holo/rūbinės erdvę ir bendrą buvimo/patyrimų erdvę virš jos.

This is it for now, rašymo dalį baigiau, metas atsiduot projektavimui.

Iki. :;)

P.S. Jei Širdies Šeimos namus įkvėpė Severina, tai Big Boi namą įkvėpė Aivaras – mano nerealus draugas ir ilgametis kūrybinių nuotykių bendražygis. Būtent jį įsivaizduoju gyvenantį dešinėje “Big Boi” pusėje.

Matau, kaip sumušam penkis, išėję į bendrą holą pro savo apartamentų duris, kaip varom pabėgioti kartu, kaip vakarais planuojam užkariauti pasaulį bendroje praktikų ir patyrimų erdvėje ant stogo, kaip kartas nuo karto suorganizuojam nepadoriai nuostabius vakarėlius ir t.t.t.

P.P.S. Kai nerealu, kad vaizduotės jokios skolos atimti negali. ::)

{ 2 comments… add one }
  • Vita 2020-12-30, 13:15

    Vuhu! Kaip smagu, kad pristatei Big Boi! (Geras pavadinimas:D)

    • Linas Matulis 2021-01-13, 17:04

      😉 darbinis, viešam pristatymui galbūt būs kitas, bet man irgi patinka. viduje tikras::)

Leave a Comment