≡ Menu

..kaip žolė per asfaltą.

Aš bandau išvengti Tavęs
Šokių aikštelėje, nes
Nenoriu įskaudinti draugo,
Su kuriuo Tu čia atėjai.

Ir tada
Visata vis tiek
viską taip sudėlioja, kad
Tu atsiduri tiesioje linijoje priešais mane.

Tolimajam salės gale, bet
absoliučiame ryšyje.

Šypsena savaime pražysta Tavo ir mano veide,
O akys ir vidus – žėri.

Trumpai, vos akimirką.
Ilgą, kaip begalybė maža.

Tada vėl vengiame vienas kito.

“Kampais, kampais ir į damkę.”

Bet kažkuri
Tavo ir mano sielos dalis
Žino,
Kad tas Tavo-mano jausmas viduj,
Augs kiaurai per viską

..kaip žolė per asfaltą.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment