≡ Menu

“Kaip Mes Visi Vos Nežuvom”: Sausuolis, Naivuoliai ir Benzopjūklas [DRAMATIŠKAS VIDEO!]

Penktadienį vakare tryse vykdėme užduotį – nuversti sausuolį ir supjaustyti malkoms miško stovyklavietėje.

Iš pirmo žvilgsnio, viskas atrodė labai paprasta – daug kartų matyta video klipuose, kaip sklandžiai ir lengvai tie medžiai virsta nuo benzininio pjūklo.

Naivuoliai..

Realybė, kaip dažnai būna, stipriai skiriasi nuo video klipo:

Sausuolis turėjo savo nuomonę, į kurią pusę jis nori virsti, o tai nuomonei nesutapus su mūsiške, jis sugalvojo klastingą strateginį manevrą ir..

..užspaudė benzininį pjūklą.

⬇ 🎬  😱 Pilnam dramos efektui – įsijunk garsą ir sulauk 1:08 😱 🎬 ⬇

Dokumentika tikru “Bleiro raganos projekto” stiliumi, ką? ::)

Stovėti šalia to siūbuojančio, gerą pusę tonos sveriančio milžino, kuris “gal tuoj virs, bet gal dar truputį ir ne” – labai įdomus jausmas, kuris išlieka ilgam:

Maksimalus budrumas ir užaštrintas gyvenimo pajautimas.

Komunikuoti tarpusavyje, ieškant tinkamo sprendimo iš tokios, hm, pavojingokos situacijos, į kurią patys save ir atvedėme – labai gera mąstymo/vykdymo treniruotė realiu laiku:

Įvardinti, kokius sprendimo variantus matome, išsirinkti tą, kuris atrodo realiausias, pabandyti, pamatyti, kad nesigauna, aiškiai įvardinti kitą galimą variantą – kad visi būtume “on the same page” – bandyti iš naujo.

O tada dar iš naujo. Visą laiką – su maksimaliu budrumu. Rimta meditacija.

Kol pavyko. Galiausiai.

Kooooks palengvėjimas!.. Kad sausuolis nuvirto saugiai, ten kur reikėjo, nieko nesužeidė ir net pjūklo nesugadino.

Supjaustėm, sunešėm ir sumušėm visi penkis su apsikabinimu – jausmas, lyg būtume kartu sumedžioję mamutą.

Ne labai didelį, ne labai aršų, bet.. Pavojingą, vis tiek. ::)

Tik dar kartą pasitvirtinome, kad komandinis darbas bendro tikslo vardan yra viena iš tų patirčių, kuri labai suartina žmones.

Ne vienintelė. Bet viena iš labai galingų.

Tai turėkime jų daugiau. Geresnių, gilesnių, gražesnių ir..

..optimaliai pavojingų.

:;)

L.

P.S. Ačiū, Bakai, Evaldai ir Šarai už šį komandinį nuotykį!..

Pasirodo, visgi buvome keturiese – Šaras prisijungė antroje proceso pusėje, apimtas įtarimo, kad užtrukom jau per ilgai.

P.P.S. “O jūs nenorėjot susirasti mažesnį? Arba tokį, kuris jau guli ant žemės?” “Nea.” “Kodėl?” “Per lengva.”

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment