≡ Menu

Susimoviau ir.. Transformavau susimovimą į kažką teigiamo? Gali būt.

Gal pastebėjai, o gal ir ne, bet šį #Srauto tekstą rašau sekmadienį – ir dar per VELYKAS – nors taisyklėse vos prieš savaitę pats sau įvardinau, kad “rašysiu kasdien, išskyrus sekmadienius”.

Susimoviau, nes per praėjusias 6 dienas vietoje šešių #Srauto pranešimų parašiau tik penkis. Todėl rašau šiandien – kad ištaisyčiau susimovimą ir kad išmokčiau bent kažką vertingo, jei tik įmanoma.

Nes turiu nuojautą, kad tokie susimovimai, jei nepastebėti, neidentifikuoti ir nepakoreguoti, gali labai brangiai kainuoti. Verta juos ištyrinėti.

Susimoviau ganėtinai lygioje vietoje:

Trečiadienį 19val. turėjau naktinį žygį į mišką su savo draugais – kadangi šiame etape man neįprasta vakarais turėti įsipareigojimų kam nors kitam, tad..

“Pramazinau” laiko ribas ir teksto parašyti tą dieną nespėjau, o pilnaties laiką su “trim muškietininkais” branginau labiau, nei susitarimą su savimi.

Tekstą galėsiu parašyt ir “kitą dieną”, o ši pilnatis praeis ir negrįš, kartu su unikalia galimybe pagilinti ryšį su savo draugais – maždaug toks buvo automatinis mano “pseudo-mąstymo” mechanizmas, kuris tuo metu visiškai įtikino mane.

Pavojinga..

Kitą dieną, ketvirtadienį, turėjau viešnią, su kuria pasibuvimas buvo suplanuotas iš seniai, viešnia išvyko tik vakare, todėl..

Nespėjau ir vėl.

Tokiu būdu, ketvirtadienį vakare mano #Srauto deficitas sau pačiam buvo -2 tekstai. Penktadienį ryte: jau -3.

Kaip greitai gali akumuliuotis skola! Šakės.. Jei tik vos nesužiūri ribų, įsipareigojimų ir savo tikrųjų įgūdžių bei galimybių.

Beveik neabejoju, kad panašūs mechanizmai mane atvedė ir į akumuliuotą finansinę skolą, kuri vis dar stipriai trukdo kvėpuoti pilna krūtine.

Išvada:

Nesužiūrėti tokių “mažų”, bet LABAI SVARBIŲ dalykų, kaip įsipareigojimai visų pirma sau, TIESIOG NEGALIMA. Pavojinga. DAAAAUG LABIAU, nei iš pirmo – paviršutiniško – žvilgsnio atrodo.

Grįžtam prie #Srauto tekstų deficito istorijos:

Per penktadienį parašiau 2 tekstus ir sumažinau deficitą iki -1, šeštadienį – jau pusiau “poilsio dieną” mano sąmonėje – sugebėjau išspausti tik vieną. Ir likau su -1 teksto deficitu sekmadieniui. Velykoms. ..

Tad rašau, reflektuoju, jaučiu ir galvoju apie tai per Velykas.

Berašant, gimsta ketinimas RASTI BŪDĄ, kaip toliau stiprinti savo naujai formuojamus rašymo įpročius.

Pvz.:

  • Paskelbti tekstą PRIEŠ nusileidžiant saulei;
    (22:18, kai rašau šiuos žodžius – už lango tamsu);
  • Dėti pastangas, kad turėčiau TEIGIAMĄ #Srauto balansą savaitės eigoje:
    Ne “-3”, ne “0”, bet “+2”. Ar bent jau “+1”.
  • Ir pan.

Papasakosiu pakeliui, kaip man tai sekasi. Juk #Srautas tam ir yra. 😉

P.S. Taip pat atrodo svarbu atskirai įvardinti viduje pradėjusį kilti bejėgiškumo jausmą, kuris tiesiogiai susijęs su šiuo #Srauto deficitu – skola sau.

Tai LABAI pavojingas jausmas, kuris gali sugriauti ilgalaikes teigiamas iniciatyvas, pasitikėjimą savimi ir.. Gyvenimą.

Todėl yra HYPER SVARBU tokias “mažas” vietas pastebėti, ištyrinėti iš visų pusių su visa atsakomybe ir jas ištaisyti.

Nes..

Maži dalykai, atliekami kasdien, nulemia didelius skirtumus gyvenimo eigoje.

Galimai, milžiniškus.

Tokius, kai tarp vieno gyvenimo (+1% kasdien) ir kito gyvenimo (-1% kasdien) – laikui bėgant atsiveria bedugnė praraja.

Kurios užverti “vienu ypu” tiesiog nebepavyks.

P.P.S. Šis mano susimovimas – IR radikaliai nuoširdi refleksija sau pačiam (skausmas+refleksija=progresas) – atnešė vieną teigiamą pokytį taip pat:

Iki šiol apie mano “namus internete” niekas daugiau nežinojo, tik aš, bet mano “slystelėjimas” su #Srauto deficitu pasufleravo, kad metas pakviesti savo šeimą ir artimiausius draugus – kaip išorinį palaikymo tinklą, prieš kurį būsiu įsipareigojęs taip pat.

Parašyti bent po vieną #Srauto pranešimą IŠ TIKRO KASDIEN, o ne akumuliuoti skolas ir fantazuoti/meluoti sau, kad “parašysiu visus šešis per vieną dieną, šeštadienį vakare”.

Nes tai – tiesiausias kelias būti silpnu, nepatikimu ir nelaimingu.

Ačiū, bet ne.

Nebe.

:;)

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment