≡ Menu

Feilinau su 36 val. nevalgymu šiandien.

Šiandien “pralošiau” susitarimą su savimi nevalgyti kiekvieną penktadienį po 36 val. metus laiko iki 2021-ųjų Velykų.

Nevalgiau tik apie 27 val.:

Nustojau valgyti vakar, ketvirtadienį apie 15val., vėl pradėjau valgyti šiandien, penktadienį apie 18val.

Techninės priežastys, kurias galiu įvardinti:

A. Vakar nespėjau pavalgyti pilno, tikro maisto – valgiau “prabėgom”, tad trūko ir kalorijų kiekio ir maistingumo ir malonumo. Nepasiruošiau.

Tas “nepilnumas” ir tam tikras emocinis sudirgimas, kad “nespėjau normaliai pavalgyt, o jau vėl badauti reikia” jautėsi vakar vakare ganėtinai ryškiai. Ir ilgai.

B. Šiandien, nepaisant to, kad nevalgymo dieno, sumaniau pradėti virti vištienos sultinį iš blauzdelių – ne koks sumanymas.. Ypač poroje su vakar dienos emocija maisto atžvilgiu.

Išvirusią mėsą nuimant šakute nuo kaulo visiškai žliaugė seilės burnoj, bet laikiausi.

Blogiausia buvo, kad APIE NIEKĄ KITĄ nesugebėjau rašyti darbo metu, tik apie skirtingo lygio svaigimus ką ir kaip VALGYSIU, kai jau “galėsiu”.

Kai supratau, kad dienos produktyvumas eina šuniui po uodega – ko praėjusiais kartais absoliučiai nebūdavo – nusprendžiau terminuoti šią nevalgymo sesiją anksčiau laiko, įvertinti gautos patirties informaciją ir laimėt kitą kartą.

Ne tik “grynos valios”, bet ir pasiruošimo, apdairumo, nuoseklumo fronte.

Tiek trumpai šįkart.

Nieko “blizgančio, ryškaus ir jaudinančio”, bet norėjau užfiksuoti šituos “praktinius reikalus” radikalaus nuoširdumo vardan.

Mua*

P.S. Pralaimėjau mūšį, bet vis tiek ruošiuos laimėti karą.

Po pirminės maisto euforijos šiandien labai greitai užplūdo tam tikras kartėlis ir nusivylimas savimi:

Priešingai, nei praėjusį sekmadienį, kai po 69 val. badavimo gausiai ir kokybiškai prisivalgiau bei jaučiausi fantastiškai visą laiką po to, šiandien mane ištiko “maisto koma”, kai beveik iš karto po maisto ir nusnūdau pusvalanduką ir nieko veikti nesinorėjo po to.

Mini depresija. Not like.

Techninė info:

Šiandien po maisto valgiau cukraus, karamelizuotų migdolų forma, du pakelius. Praėjusį kartą jokio cukraus nebuvo.

Nebuvo ir komos.

Stengiausi būti ne šališkas ir ne teisiantis, bet jaučiu, kad kažkokios informacijos iš šios patirties man vis dar trūksta bei norisi kažkaip reabilituoti save savo paties akyse po šios nesėkmės, tik kol kas dar nežinau kaip.

Pranešiu, kai tik žinosiu.

Lik įsijungęs. 😉

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment