≡ Menu

aš galėčiau būti labai geras architektas..

..ar bent jau stipriai neblogas, bet..

..absoliučiai nenoriu.

tiesiog

neįdomu.

apsisukęs sugrįžtu prie to vėl ir vėl.

daug mieliau būčiau geras rašytojas, nei geras architektas. arba tiesiog rašytojas, nei tiesiog architektas.

tai panašu, kad..

architektūra yra mano “dienos darbas” – nei daugiau, nei mažiau – kuris apmoka mano galimybę skaityt ir rašyt į valias.

būti. mąstyti. vėl būti.

“tiek mažai dirbti dėl pinigų, kiek tik įmanoma” – dirbant taip kokybiškai, kaip tik galiu (o galiu kokybiškai išties), tačiau..

..taip mažai, kaip tik galiu, visų pirma.

mano moto maždaug va toks jau iiiilgus metus – kad ir kaip bandyčiau pakeisti save ar “motyvuoti”, kad “uždirbčiau daugiau”, tiesiog neišeina.

neįdomu, nors tu ką.

yra kaip yra.

<<< >>>

L.

P.S. parašiau ir ramu viduje, lyg tai būtų mano absoliuti vidinė tiesa – labai gali būti, kad taip ir yra. bent šiuo metu. dabar. čia.

labai kitoks jausmas..

priešingas tam, kai bandau “užpumpuoti” save, pasakodamas sau, kokią fantastišką – mažą, inovatyvią, galingą – architektūros studiją aš “tuoj tuoj” įkursiu.

jei tik “pasistengsiu truputį labiau”. arba tapsiu “dar labiau disciplinuotas”. arba susikursiu įpročius “dar geresnius”.

bet faktas yra tas, kad aš absoliučiai nenoriu stengtis šia kryptimi. jei būčiau norėjęs – jau būčiau įkūręs. seniai.

grynoji, kasdienė architektūra, tokia kokia ji praktikuojama pas mus – ir visame pasaulyje, apskritai – man TIESIOG NEĮDOMI.

absoliučiai.

jau geriau dirbti bare, nei pilnu etatu “varvinti savo gyvenimą į kompiuterio ekraną” braižant brėžinius bendrinių, nuspėjamų, bedvasių pastatų.

kad ir kokie jie būtų “stilingi”, “instagramiški”, “madingi” – jei gyvenimas ten vyksta toks pat “kaip per telika”, tada man neįdomu, absoliučiai.

bet jei… bet jei..

a, dieviškoji Baltų Havajų misterija!.. kaip Tu vis dėl to vilioji mane..

visomis savo formomis. NET jei tai – architektūra.

<<< >>>

P.P.S. “pažink save” ir “priimk save” stovi labai šalia.

broliai dvyniai-karžygiai.

nes..

jei pažįsti save, bet niekaip priimt negali to, ką pažinai – kokia tada pažinimo prasmė?.. pažinti vien tam, kad po to vis tiek prievartautum save “iki galo”?..

o dievai, koks BDSM pasaulis toli siekiantis, nuostabus ir platus..

nuostabus = “nuostabą keliantis”.

arba galą.

(ar aš tai pasakiau?..)

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment