≡ Menu

Antroji badavimo diena: STEBĖTINAI malonu..

Draugai, noriu pasidalinti tik vienu dalyku šiandien:

Aš badauju jau antrą dieną iš eilės – 46 val. nuo paskutinio maisto – ir jaučiuosi tiesiog fantastiškai.

Neįprasta. Keista. Taip lengva ir gera dar niekada nebuvo anksčiau.

Per savo gyvenimą ilgiau negu 36val. esu badavęs vos keletą kartų:

  • Du kartus po 3 paras (3 dienos, 4 naktys, iš viso 84 val.);
  • Ir vieną kartą 5 paras (5 dienos, 6 naktys, iš viso 132 val.).

Visus tris kartus man pavyko laikytis susitarimo su savimi ir įvykdyti užsibrėžtą tikslą, bet..

Lengva nebuvo.

Ar bent jau.. Tikrai neprisimenu to, kaip “malonaus patyrimo”:

Augantis nuovargis, galvos maudimas, svaigimas, kūno silpnumas, nuolatinis galvojimas apie maistą “ką valgysiu, kai jau galėsiu valgyti” ir kiti smulkūs “nepatogumai”.

Susidedantys į vieną didelį “įdomus patyrimas ir vertingas tikrai – nes mano kūnas jaučiasi tiesiog fantaaaaastiškai!.. – bet greitu laiku savanoriškai kartoti nenorėčiau tikrai”.

Todėl ir nekartojau. Gerus 8 metus.

Dėl to taip keista, kad..

ŠIS kartas yra stebėtinai lengvas ir malonus. Paprastas. Skaidrus. Ir džiugus.

Tiesa, manęs dar laukia visa rytojaus diena – nes noriu per šį savaitgalį surinkti visas 72 valandas ir dar visko gali nutikti – bet procesas iki šiol..

Beprecedentis, keistai džiaugsmingas sąmoningo badavimo patyrimas.

Kol kas. :;)

Kai žvelgiu atgal ir bandau surasti galimas priežastis – kas nulėmė skirtumą? kodėl tada būdavo taip sunku, o dabar yra taip lengva? – iškyla keletas galimų atsakymų:

A. Prieš pradėdamas šį trijų parų badavimą, aš jau buvau pradėjęs badauti reguliariai – po 36val. kartą į savaitę, 7 savaites iš eilės.

Reguliarumas yra svarbu ir jis iš esmės keičia dalykus – pirmasis kartas nuo ketvirtojo ir nuo keturioliktojo gali skirtis dramatiškai. Ne tik badavime, bet ir gyvenime apskritai.

B. Mano kasdieniame maiste išvis nėra cukraus ir greitų angliavandenių.

Aš leidžiu sau juos savaitgaliais, dažniausiai šeštadienį, bet jų poreikis ir toliau stabiliai mažėja. O pasimėgavimas – kai valgau naminį tiramisų tortą, pvz., – didėja. Žodžiu, apsimoka. :;)

Visai neseniai skaičiau, kad greitų angliavandenių eliminavimas iš dietos gali dramatiškai pagerinti badavimo patyrimą.

Toje knygoje buvo nurodytas konkretus biologinis mechanizmas kaip ir kodėl būtent tai vyksta, tačiau kol kas jo neįsiminiau, tad papasakosiu apie jį kitą sykį, jei tik bus įdomu.

C. Mano vidinis “komunikacijos su savimi procesas” man atrodo ženkliai patobulėjęs, palyginus su tais senais laikais.

Būtų keistą, jei būtų kitaip, ne? :;)

Pvz.:

Aš galiu hyper lengvai nukreipti savo dėmesį į visus tuos begalinius teigiamus dalykus, dėl kurių badavimas yra tiesiog nuostabus tiek mano kūnui, tiek protui, tiek platesnei tikrovei aplink mane, užuot kreipęs dėmesį į tai, kas “blogai”.

Kad ir..

Lengvas galvos maudimas vakar, švenčiant mažą draugų gimtadienį svečiuose ir kalnai gardžiausio maisto aplink, kurio aš savanoriškai atsisakiau – jei tik būčiau norėjęs, būčiau galėję surasti toną priežasčių, kodėl verta atidėti badavimą “patogesniam laikui”.

Bet nusprendžiau surasti ne mažesnę toną priežasčių, kodėl badavimo verta NEatidėti – ir man tai puikiai pavyko taip pat.

“Gali padaryti save apgailėtinu, gali padaryti save stipriu, energijos sunaudosi tiek pat.”

C.Castaneda.

LABAI įdomu tyrinėti šio dėsnio naudojimą savo naudai.

P.S. Kokiais eksperimentais TU žaidi pastaruoju metu? Kas Tave džiugina, stebina ir pripildo prasmės? Pasidalink. Kad ir mažiausiais.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment