≡ Menu

69 Val. Be Maisto: “Less Matter, More Energy”.

Techninė info:

Šį savaitgalį, vietoje įprasto 36val. nevalgymo nusprendžiau išbandyti ilgesnį formatą ir susilaikyti nuo maisto 72val.

Gavosi 3 val. mažiau:

Nustojau valgyti ketvirtadienį, balandžio 16-tą apie 9 val vakare,
Pradėjau valgyti sekmadienį, balandžio 19-tą, apie 6 val. vakare.

Be maisto buvau iš viso 69val.

Pikantiškai. Rarrr..

Jei nenori skaityti viso teksto, greitas reziume Tau:

Įvardinant vienu žodžiu, sakyčiau, kad tos 69 val. be maisto buvo.. Neįtikėtinos.

Nes tiesiog nesitikėjau, kad galima TAIP GERAI jaustis tokį (sąlyginai) ilgą laiką būnant be maisto.

Žodis “euforiškos” kažkur čia irgi prasisuka, bet nenusako esmės:

Aš nebuvau “išskridęs”, kaip būdinga euforijai ir turėjau gerą vidinės ašies bei ryšio su žeme pojūtį, bet tas augantis lengvumas ir skaidrumas, buvo išties..

Dieviškas.

Nu.

Istoriniai duomenys:

Iki tol savo gyvenime aš buvau badavęs 2 kartus po 84 val. ir vieną kartą 132 val. – tie kartai nebuvo tragiški, bet tikrai nebuvo labai lengvi.

Visai tokie.. Kaip ir išbandymai.

Tuo tarpu šis – Dievo dovana. Kažkokia.. “Nesąmonė, kaip gerai”.

Nesitiki. Vis dar.

Kol per daug nenutolo prisiminimas ir neišbluko detalės – išsami išklotinė žemiau.

Eksperimentų dokumentacijai.

:;)

PENKTADIENIS

Penktadienio pirmoji pusė praėjo kaip įprasta:

Ryto ritualai; darbas su Startup Zarasai projektu; kasdienis #SRAUTO tekstas; kelios pastraipos į knygos paraštes.

Išsamiau nedetalizuoju nes, bendru atveju, tai buvo man įprastas penktadienis:

Darbo diena, kurioje aš nejaučių jokių neigiamų nevalgymo pasekmių bent iki 16val. drąsiai – turiu daug energijos, gerą koncentraciją ir riebią valandą dovanų dėl to, kad nereikia rūpinti maistu.

C’est la vie, Pierre.

Pirmąją nevalgymo dieną akivaizdų būsenos pokytį aš dažniausiai pradėdavau jausti apie 18-20val.

Pokytis “blogas” ar “geras”, priklauso tik nuo požiūrio taško:

Kiek sumažėjusią fizinę energiją, lengvą galvos maudimą, neįprastus pojūčius kūne – lyg būčiau padarytas iš “vatos su labai silpna elektros srove” – ir atsipalaidavimo švelnumą, išnykusias mintis ir natūraliai meditacinę būseną.

Minimalų fizinį diskomfortą ir labai daug erdvės stebėti bei stebėtis.

Penktadienio išskirtinumas buvo tas, kad vakare keliavau pas draugus į gimtadienį.

Pėsčiomis per Švenčionėlius, kilometrą kitą.

Vakarėlyje galvos maudimas buvo minimalus, jaučiau lengvą “elektros debesį” kūne, energijos pertekliaus nebuvo, mintys beveik išnyko, liko stebėjimas ir buvimas, o maistas visiškai neblaškė ir netraukė.

Buvau iš anksto susitaręs su savimi ir esu tai daręs anksčiau, todėl žinojau, kad problemų nebus. Kai kurie dalykai paprastesni, nei atrodo.

Vakarėlio metu buvo gera tiesiog sėdėti su šilto vandens stikline ir pasinerti į tą elementariai magišką draugų buvimą bendroje tėkmėje.

Tokioje, kokia ji yra. Visomis savo spalvomis. Priimant visus, įskaitant save, atvira širdimi.

Grįžau su dovanomis.

Naminiu tiramisu tortu (ačiū, Mari!..) ir ant žarijų keptais vištos sparneliais (ačiū, Bakai!..), kuriuos atidėjau sekmadieniui. Tiramisu užšaldžiau.

Pirmoji diena be maisto praėjo “kaip įprasta, tik +3% geriau”.

Miegot.

ŠEŠTADIENIS

Užtai šeštadienis buvo nuolatos iš lėto gerėjantis, ko aš VISIŠKAI nesitikėjau.

Tikėjausi priešingo rezultato – augančio lėtumo, nuovargio, minčių “užklimpimo”, periodiškai užplūstančio galvos skausmo/maudimo.

Išsami dienotvarkė:

3 saulės pasveikinimai.

  • 3, nes “make it easy for Yourself to win”;
  • 3, nes tiek šiuo metu man malonu daryti;
  • 3, nes tai yra per mažai, kad galėčiau pasakyti, jog “neturiu laiko”;
  • 3, nes tiek pakanka, kad kūnas pradėtų jaustis apšilęs;

3, nes nuoseklumas – pirma, intensyvumas – po to.

Ryto užrašų sesija.

1000+ žodžių kompiuteriu rašant tiesiog vidinį srautą, “bet ką”. Keliu sau reikalavimą kasdien parašyti bent 1000 žodžių kompiuteriu arba bent 4 puslapius A4 lapo ranka. Takart pasirinkau kompiuterį.

Kelionė per Švenčionėlius iki Šarūno studijos.

Pėstute.

Darbinis skambutis su Startup Zarasai projekto dalyve.

Gydančio garso alchemikė Vikarija – jei dar nematai/neskaitei, būtinai patikrink jos skaitmeninius namus, nes Viktorija yra retas grynuolis.

Grožio salonas pas draugus.

Guoda mane apkerpa duše, kuriame po to ir nusimaudau. Karantininis spa.

Pusvalandukas čilinimo kartu.

Su Guoda ir Evaldu jų namuose. Vietoj arbatos – karštas vanduo.

Valanda kasdieniam #SRAUTO tekstui.

Vėl Šaro studijoje Miško Uoste. Berašant man už nugaros prasideda stalo teniso procesai. Pabaigiu tekstą, paskelbiu internete;

Penkios stalo teniso partijos.

“At the moment, I am at the low bottom end of the food chain, but I enjoy the process immensely”.

Draugų filmo vakaras.

Vėl pas Guodą ir Evaldą.

Praleidžiam valandą laiko bandydami rasti norimą filmą internete.

Trys vyrai grūdasi prie kompiuterio, vienas bando “motyvuoti iš šalies”; moterys pina savo kerus ant sofos ir periodiškai pateikia vyrams savo pasiūlymus; vyrai juos aktyviai ignoruoja ir kolektyviai rausia savo tunelį toliau; vaikai žaidžia ant grindų, prie malkų ir visur.

Rojus Žemėje.

Miško Uosto draugai. Kaip gera būti tarp jų.

Išeinu prieš pat filmą.

Nes jau gavau labai daug visko, nes noriu suturėti bent dalį to gėrio ir suspausti jį į kažką.. ilgalaikiškesnio. Įdėti butelį į žinutę ir ją išsiųsti. Užuot ištaškius į šukes.

Grįžtu pėsčiomis.

Pavasario naktis gaivi, viduje kylančios aiškumo bangos ir džiaugsmas – aiškiai žinau ką daryt, kaip daryt ir kodėl daryt. Matau/jaučiu tai.

Pradedu VERSLO SĄMONĖS skiltį.

Seniai žinojau, kad jos reikia, ketinimo spiralė laipsniškai spaudėsi, galiausiai atėjo aiškumas, gimė sprendimas ir mintis tapo veiksmu/kūnu.

Skiriu 15min. JBP biblinių istorijų paskaitai.

Užsirašau kelias mintis į sąsiuvinį:

“Jei eini prieš Dievą – prieš visumą – Tu pats atskiri save nuo jos,
todėl akimirksniu patenki į pragarą, kurį pats susikūrei.”

bei

“Dangers of the intellect, that falls in love with it’s own production.”

ir

Einu miegoti.

Jaučiuosi fantastiškai, po kaldra susiriečiu į spurdantį kamuoliuką ir kikenu iš džiaugsmo.

SEKMADIENIS.

Šitą pasiliksiu rytojui, nes šiandien jau visai daug prirašiau.

Saldžių::)

P.S. Niekada anksčiau nebuvau susimąstęs/pajautęs, kad badavimas gali būti “dvasinis patyrimas”.

Nors skaičiau apie tai ne kartą, bet nefiksuodavau, nes man tai nieko nereiškė ir atrodė tiesiog “ne praktiška” – badavimas man buvo grynai fizinių, biologinių kūno parametrų gerinimo procesas.

Per šią patirtis pirmą kartą visu savimi pajaučiau, kad “gal ir pradedu nujaust, apie ką jūs čia..”.

Toje ilgoje, stabilioje, nuolat skaidryn kylančioje būsenoje tikrai atrodo, kad mes esame..

“Less matter, more energy.”

Ir kad mes daug labiau sujungti su Vieniu, nei gali atrodyti.

Noriu daugiau.

::)

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment