≡ Menu

36 val. badavimas kiekvieną penktadienį metus iš eilės. (Iki 2021-ųjų metų Velykų)

Šiandien penktadienis, todėl aš badauju. Jau ketvirtą penktadienį iš eilės.

Planuoju badauti kiekvieną penktadienį visus metus iš eilės, be praleidimų – iki 2021-ųjų metų Velykų. Tada galėsiu nuspręsti iš naujo.

Panašiai, kaip su porno.

Badauju, nes periodinis badavimas yra vienas geriausių dalykų, kuriuos gali sau dovanoti – tai sako vis daugiau mokslinių tyrimų, šimtai, gal net tūkstančiai jų.

Tai sako ir mano asmeninė patirtis, nes periodiškai badauju nuo 14-os metų, kai mano tėvai perskaitė Paul Bragg knygą “Badavimo stebuklas”. Jau daugiau nei 20 metų iš viso.

Badavimas yra mano “vaistas Nr. 1” – vaistų visiškai nevartoju taip pat nuo 14-os metų – prie kurio pastaraisiais metais vis labiau jungiasi kvėpavimo praktikos ir maudynės šaltame vandenyje. [1]

Tiesa, badavimo reguliarumas nuolat “plaukiodavo” – čia badauju po kartą į savaitę kelis mėnesius iš eilės, čia vėl pametu, čia vėl pabadauju, kad “sveikata susireguliuotų”.

Arba kad maistas būtų skanesnis, nes suprantu, kad valgydamas jau nebejaučiu malonumo.

Todėl galiausiai nusprendžiau patyrinėti ar įmanoma badavimą “visiškai automatizuoti”, kad jis liktų iki gyvenimo galo, kaip “savaime suprantamas” įprotis, apie kurį net nebepagalvoji ir kuris nebereikalauja nei valios, nei sprendimo priėmimo pastangų.

Sugrįžti į reguliarų badavimą mane paskatino Šaras (ačiū, Šaruk!), mano labai geras draugas. Paskatino ne “skatindamas”, o tiesiog būdamas gyvu pavyzdžiu. [2]

Praėjusią žiemą Šarūnas pradėjo reguliariai badauti kiekvieną pirmadienį po 36val. – kadangi pastaruoju metu daug laiko leidžiam kartu, galėjau tai liudyti ir džiaugtis Šaro pergalėmis kartu su juo:

3-ias pirmadienis iš eilės. Aštuntas. Dvyliktas. Septynioliktas..

Kažkur ties ta vieta aš nusprendžiau taip pat prisijungt.

(Gyvas pavyzdys – galingiausia įtakos forma.)

Tačiau po trejų pirmadienių iš eilės, supratau, kad noriu išbandyti badavimą ne pirmadienį, o penktadienį, dėl kelių priežasčių:

A. Pradėti savaitę ir varyti per ją man norisi kaip galima labiau stabiliai, energingai ir stipriai, tuo tarpu pirmadienį vakare pradėdavau jausti akivaizdų silpnumą ir nedidelį galvos skausmą, o antradienį ryte pavalgęs tikrai negrįždavau į “darbinį režimą” iškart, nes kūnas būdavo lengvai apsvaigęs nuo maisto, kurį pagaliau gavo.

B. Paveiktas galingų Jordan B. Peterson paskaitų apie Biblijos istorijose užkuoduotus išminties lobius, ėmiau smalsauti, kodėl tie krikščionys pasninko dienai išsirinko būtent penktadienį – gali būti, kad tam taip pat yra konkreti, giliai praktinė priežastis, gal net ne viena.

C. Penktadienis dažniausiai vis tiek būna pseudo-produktyvi diena, kai labiau galvoji apie šeimą, draugus ir savaitgalį, nei nuveiki kažką iš tikro svarbaus, tad išjungti maistą kaip tik tą dieną, kad dienos eigoje dar galėčiau ramiai atlikti darbinius veiksmus, o antroje dienos pusėje ir vakare jau būčiau perjungtas į fazę “ramus”.

Beje, mano patirtimi, tas perjungimas yra labai konkretus – vienas iš daugybės nuostabių šalutinių efektų, kuriuos atneša badavimas, yra tas, kad būsena tampa natūraliai meditatyvi. Atrodo, kad meditacijai nebereikia jokių pastangų – tik užsimerkti.

Ilgą istoriją trumpai, po trijų badavimų penktadieniais, kol kas nematau jokių konkrečių trūkumų, todėl ketinu badavimo penktadienius pasilaikyt ir toliau.

Tiek trumpai šiame pasidalinime.

Beveik neabejoju, kad papasakosiu ir daugiau apie badavimą ateityje, nes ketinu integruoti ir ilgesnes reguliaraus badavimo sesijas į savo gyvenimą:

Po 3, 5, 7 ar net 10 dienų, kartą į ketvirtį – kiekvieno gamtos etapo metu.

Jei turi klausimų ar nori pasidalinti savo patirtimi – komentarai žemiau laukia Tavęs.

O man metas ruoštis į gimtadienį::) Bus pirmasis gimtadienis šiemet, kurio metu bus pilna vaišių aplink, o aš nejausiu jokio “tampymo” net mąstyt apie jas.

Nes, kaip Odisėjas artėdamas prie Sirenų salos, aš priėmiau sprendimą iš anksto – maisto galimybės net nekvestionuot, mėgautis didėjančia savo vidine stiprybe ir ieškoti kitų galimybių, kaip maloniai bei prasmingai leisti laiką drauge su kitais.

Jei tik ieškai, tų galimybių nuolat yra.

[1] tai, kad man sekėsi sveikai ir be vaistų gyventi 20+ metų iki šiol, nereiškia, kad man niekada neprireiks vaistų ateityje.

tikiuosi, kad man jų neprireiks ir darau, ką galiu, kad didinčiau tikimybę, jog būsiu sveikas, stiprus ir energingas kuo ilgiau be farmakologinės intervencijos.

Bet jei nutiktų taip, kad to prireiktų – nesureikšminsiu to ir priimsiu situaciją su kuo didesniu dėkingumu bei nuolankumu.

Aš tik žinau, kad absoliučiai nežinau, ką pasaulis dar ne kartą mes į mane ir kokių įrankių bei kokios pagalbos dar gali prireikti.

Miela arogancija, vis labiau ate. ::)

[2] mes GALIM katalizuoti vienas kitame teigiamus pokyčius. Lygiai taip pat, kaip ir neigiamus.

Pasirinkimo galimybę turime kiekvienas, kiekvieną akimirką iki pat to laiko, kai akimirkos baigiasi.

Todėl kiekvienas Tavo veiksmas – ypač pakartotinas – kuriuo Tu sieki “iš chaoso kurti tvarką” ir mažinti kančios kiekį visų pirma savo gyvenime, tampa pergale ne tik Tau, bet ir kitiems.

Tai, ką nuoširdžiai darai dėl savo gerovės, Tu iš tiesų darai dėl mūsų visų gerovės. Nes “drugelio sparno efektas” yra labai tikras, o jo pasekmės – hyper galingos:

Tarp “-1% kasdien” ir “+1% kasdien” – praraja, kurios gyvenimo pabaigoje vienu šuoliu niekaip nebeįveiksi.

Todėl verta prisiminti, kad:

“Rojus Žemėje” ar “pragaras Žemėje” – renkamės mes.

Vėl ir vėl ir iš naujo.

{ 0 comments… add one }

Leave a Comment